Hačepsuta
Hačepsutà (Hačepsutė, Hašepsuta, Hatšepsuta, Hačepsut, transkribavus: H3t-špswt–hnmt-ỉmn, reiškia „pirmoji iš kilmingųjų moterų“) – viena žinomiausių Egipto moterų, Tutmozio I ir karalienės Ahmezės dukra, penktoji 18 dinastijos (Naujoji karalystė) faraonė.
Senovės Egipto istorijoje minima ir kita Hačepsuta, buvusi Senusreto II dukterimi.
Biografija
Hačepsuta ištekėjo už pusbrolio Tutmozio II – mat karališkojo kraujo linija buvo perduodama per moteris ir vyras norėdamas tapti faraonu, turėjo vesti karališkojo kraujo moterį, dažnai artimą giminaitę.
1479 m. pr. m. e. mirus Tutmoziui II, Egipto valdovu tapo mažametis Tutmozis III. Regente buvo paskirta Hačepsuta. Abu jie valdė iki 1473 m. pr. m. e., o po to Hačepsuta pasiskelbė faraone. Jos pasistatytoje šventykloje bareljefas vaizdavo jos, kaip dievo Amono dukros, stebuklingą gimimą. Hačepsuta rengėsi kaip vyras, dėvėjo vyrišką galvos apdangalą, nešiojo dirbtinę barzdą. Ji net praleido moteriškąjį vardą žyminčią galūnę “ – t” ir savo vardą rašė „Hatčepsu“. Hačepsuta iš istorijos dingo 1458 m. pr. m. e., kai, siekdamas atgauti sostą, sukilo Tutmozis III. Hačepsuta mirė nuo kaulų vėžio, jos mumija rasta 2007 metais. Tutmozis III keršydamas niokojo Hačepsutos pastatytas šventyklas ir skulptūras.[reikalingas šaltinis]
Jai valdant Egiptas suklestėjo. Buvo vengiama karų, todėl vyko intensyvios statybos. Ji pastatė daugiau nei kuris kitas naujosios karalystės faraonas – tarp jų Tėbuose monumentai Karnako šventykloje, laidotuvių šventyklos kompleksas Deir al Bahri slėnyje. Djeser-Djeseru ir kiti Deir al Bahri komplekso pastatai yra laikomi vienais įspūdingiausių senojo pasaulio statinių.
Karnako šventykloje buvo pastatyti du obeliskai. Iš jų išliko 29,6 m aukščio ir 320 tonų sveriantis obeliskas, už kurį aukštesnis tėra tik Laterano obeliskas Romoje (30,7 m). Užrašas ant obelisko paaiškina, kodėl jis buvo pastatytas: „nes norėjau padaryti dovaną savo tėvui Amonui.“
Hačepsutos dukros
Hačepsuta su Tutmoziu II susilaukė dviejų dukrų.
Hačepsutos vyresnioji duktė buvo Neferura, kuriai ji davė titulą „Dievo žmona“. Ji ją auklėjo labiau kaip princą, o ne princesę. Ją mokė kareivis vardu Ahmozas. Likęs užrašas, kuriame rašoma: „Hačepsuta suteikė man daug garbės. Aš auklėjau jos vyriausią dukrą, princesę Neferurą, nuo tada, kai ji dar žindo krūtį.“
Kitu jos mokytoju buvo Senmutas. Jis buvo vienas ištikimiausių Hačepsutos rėmėjų. Yra užfiksuota per 20 jo pareigų, tarp jų ir vyriausiojo architekto (stačiusio jos laidojimo šventyklą). Išlikusi jį vaizduojanti skulptūra, rankose laikanti kūdikį – Neferurą, kuri pavaizduota su faraoniškąja dirbtine barzda. Iš istorijos Senmutas dingsta prieš Hačepsutos valdymo pabaigą ir jo likimas neaiškus. Neferura mirė būdama jauna.
Jaunesnioji Hačepsutos dukra Merira Hatšepsetė tapo Tutmozio III žmona. Apie ją težinoma tik tiek, kad ji galėjo būti Amenhotepo II motina.
Hačepsutos laidojimo šventykla
VII a. ji buvo pavadinta al Deir al Bahri pagal toje apylinkėje buvusio koptų vienuolyno, vadinto Šiauriniu vienuolynu, pavadinimą. Ir net egzistuoja hipotezė, kad ir pati šventykla ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu galėjo būti naudojama kaip koptų vienuolynas.
Deir al Bahri šventykla pastatyta iš kalkakmenio, o ne smiltainio, kaip kad buvo statomos daugelis Naujosios karalystės šventyklų. Manoma, kad jos architektą Senimutą įkvėpė netoliese buvusi 11 dinastijos faraono Neb-Hept-Ra (Mentuhotepo II) laidojimo šventykla. Eksterjere pirmąkart architektūros istorijoje panaudota skulptūra: net 200 Hačepsutos ir dievo Amono statulų. Šventyklos viduje grindys išklotos aukso plokštėmis.
Šventykla sudaryta iš trijų lygių. Apatiniuose dvejuose galėjo augti daugybė medžių. Pirmojo lygio pietinėje kolonados pusėje yra pavaizduota dviejų obeliskų transportavimas į Karnako šventyklą. Šiaurinėje kolonados pusėje pavaizduota, kaip Hačepsuta Amonui-Ra aukoja keturis veršiukus.
Į antrąjį lygį galime patekti nuožulnia rampa. Senovėje į jį buvo laiptai. Pietinėje antrojo lygio kolonados pusėje pavaizduota 1483 m. pr. m. e. surengta ekspedicija į Puntą (dabartinį Somalį). Labai detaliai pavaizduota trejus metus trukusi kelionė Raudonąja jūra. Šiaurinėje antrojo lygio kolonados pusėje yra pavaizduota dieviškasis Hačepsutos gimimas.
Į trečiojo lygio terasą patenkama rampa. Ją sudaro dvi kolonų eilės, kurių priekinės buvo Ozyrio pozos formos. Jos smarkiai apgadintos, o užpakalinės visai sunaikintos. Šventovė sudaryta iš dviejų nedidelių koplyčių. Ptolomėjų laikais buvo pastatyta dar ir trečia koplytėlė, papuošta daugeliu scenų.
Ekspedicija į Puntą
Ant Deir el Bahri šventyklos sienų pavaizduota Hačepsutos surengta prekybinė ekspedicija į Puntą (dabartinį Somalį). Jame buvo daug Egiptui reikalingų prekių: aukso, dramblio kaulo, miros, kvepiančiųjų sakų ir medžių, juodmedžio, medienos, prieskonių.
Bareljefai vaizduoja Punto žmones, namus, augalus, žuvis. Šventyklos užraše Punto valdovas su žmona klausia egiptiečių:
„Kaip atvykote į šią Egipto žmonėms nežinomą šalį? Ar nusileidote dangaus keliais? Ar atplaukėte Tanutere? Turėjote sekti Ra. Nes Egipto valdovams nėra neįmanomų kelių – esame gyvi jo duotu kvėpavimu“.
Sugrįžus ekspedicijai, Hačepsuta surengė eitynes į Amono Ra šventyklą, kurioje įrašai tvirtina, kad pati deivė Hatorė (Punto globėja) vedė ekspediciją. Po specialių aukų, šventyklai perduotos dovanos.
Nuorodos
| |||||