III amžiaus krizė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

III amžiaus krizė (kitaip „Karinė anarchija“ ar „Imperijos krizė“, 235–284 m.) – Romos imperijos laikotarpis, kai ji vos nežlugo dėl bendro invazijos, pilietinio karo, Kiprijono pandemijos ir ekonominės depresijos poveikio. Krizė prasidėjo, kai imperatoriių Aleksandrą Severą nužudė jo paties kariai. Po to prasidėjo 50 metų laikotarpis, kurio metu 20–25 pretendentų, daugiausiai žymūs generolai, pareiškė teises į imperatoriaus titulą. 258–260 m. imperija skilo į tris dalis: Galijos imperijai priklausė Galijos, Britanijos ir Ispanijos provincijos, Palmyros imperijai priklausė Egiptas ir Sirija o centre liko Romos imperija su likusiomis provincijomis. Krizę 284 m. užbaigė Diokletiano reformos. Prasidėjo dominato laikotarpis.

Krizė turėjo tokią didelę įtaką imperijos institucijoms, visuomenei, ekonomikai, religijai, kad dauguma istorikų ją laiko pereinamuoju laikotarpiu tarp klasikinės ir vėlyvosios antikos.

Ž • A • R Senovės Roma Istorija Įkūrimas Karalystė Respublika Imperija Pax Romana Principatas Krizė Dominatas Vakarų Romos imperija Bizantijos imperija Konstitucija Senatas Komicijos (kurijų · centurijų · tribų) Magistratas SPQR Teisė Dvylikos lentelių įstatymai Pilietybė Politika Forumas Imperatorius Legatas Duksas Vikaras Liktorius Imperator Pontifex maximus Augustas Cezaris Tetrarchija Optimatai ir populiarai Provincija Magistratai Paprastieji Konsulas Cenzorius Pretorius Tribūnas Liaudies tribūnas Karo tribūnas Kvestorius Edilas Promagistratas Gubernatorius Nepaprastieji Karalius Interreksas Diktatorius Raitelių magistras Decemvirai Konsulo tribūnas Triumviras Kultūra Literatūra Architektūra Menas Muzika Teatras Švietimas Religija Mitologija Kalendorius Romanizacija Romėnai Visuomenė Patricijai Plebėjai Secesija Raiteliai