Kaškai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
 |
|---|
| Mažosios Azijos istorija |
| Mažosios Azijos priešistorė |
| Hatai |
| Hetitų valstybė |
| kaškai, muškiai, palai, luviai |
| Siro-hetitai, kitos valstybės: |
| Kapadokija, Lydija, Pontas, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija |
| Achemenidų imperija |
| Makedonija > Antigonidai |
| Seleukidai, Galatija, Kapadokija, Bitinija, Paflagonija, Pergamas, Pontas, Armėnija |
| Romos imperija (Azija) |
| Bizantijos imperija |
| Turkijos istorija |
Kaškai (Kaška, vėliau Kasku, Gasga), dar žinomi kaip Kaskai, Kaškėjai – senovės tauta II tūkst. pr. m. e. gyvenusi Mažojoje Azijoje, jos šiaurinėje dalyje, dar vadinamoje Pontu. Jos naudotos kaškų kalbos kilmė nėra identifikuota, nors kai kurių tyrėjų laikoma gimininga šiaurės vakarų Kaukazo kalboms, kaip ir hatų kalba.
Pavadinimai
| Terminas hieroglifais | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| kškš Keškeš |
| ||||
Kaškų pavadinimas aptinkamas įvairių tautų įrašuose. Egiptiečiai juos žinojo kaip Keškeš, dantiraščiu jų pavadinimas buvo užrašomas ga-as-ga. Luvių kalba jie buvo žinomi kaip Kasku ar Gasga. Dabartine gruzinų kalba jie žinomi kaip ქაშქები Kaškebi.
Manoma, kad kaškų pavadinimas susijęs su senoviniu adygų (čerkesų) etninomu: gašk (Գաշք, senovės armėnų kalba), kašag (senovės gruzinų kalba), kasachija (Bizantijos graikų kalba), kašak (arabų kalba) ir kosog (senovės rusų kalba).
Istorija
Manoma, kad Bronzos amžiaus gyventojai Ponto regione buvo hatai, ir čia stovėjo jų miestai Nerikas ir Zalpuva. Vėliau vakarinę regiono dalį apgyvendino indoeuropiečiai palai. Kaškai pirmą kartą minimi hetitų šaltiniuose XV a. pr. m. e., kuomet jie nusiaubė šiaurines imperijos teritorijas ir užėmė Neriko, Zalpuvos, Kamamos miestus. Jie tapo pagrindine kliūtimi hetitams išplėsti savo teritorijas į šiaurę ir pasiekti Vidinę jūrą.
XIV a. pr. m. e. prieš Supiluliumą I, kaškai susivienijo su vakarinėmis hetitų kaimynėmis Išuva ir Hajasa-Azi, o tada sudegino hetitų sostinę Hatušą ir greičiausiai Sapinuvą. Tuo metu 12 kaškų genčių susivienijo vadovaujami Pijapilio. Tačiau hetitų valdovas Supiluliumas juos sutriuškino ir susigrąžino Hatušą. Karai su kaškais tęsėsi per visą XIV a. Valdant Muršiliui II, kaškai vėl įsiveržė į šalį. Ir nors hetitų armija nugalėjo juos ir jų vadą Pihhuniya parsivežė į sostinę, jų grėsmė augo. Dėl to hetitai statė gynybines užtvaras prie savo šiaurinių ribų.
XIII a. pr. m. e. valdant Muvataliui II, kaškai užėmė Hatušą dar kartą ir privertė hetitus perkelti sostinę į pietus, į Tarhuntasos miestą. Šiaurėje kovoti liko tik Mutavalio sūnus Hatušilis III, kuris ilgainiui vėl nustūmė šiaurinius priešus ir susigrąžino sostinę. Vėliau jis pats tapo valdovu.
XII a. pr. m. e. kaškai buvo viena iš tautų, dalyvavusių galutinai sunaikinant hetitų imperiją. Kartu su muškiais, jie užplūdo Kapadokiją (hetitų valstybės širdį). Ten jie susikirto su kitais to meto užkariautojais - Asirijos imperija. Pastarųjų valdovas Tiglat-Pileseras I nugalėjo kaškus, ir šių vardas išnyko iš istorijos. Manoma, kad dalis kaškų galėjo migruoti į šiaurės rytus, kur susimaišę su vietos gyventojais dalyvavo Kolchidės įkūrime.
| ||||||||||
