Kalugos sritis
Kalugos sritis Калужская область | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: ([[UTC{UTCv}]]) | |||||||
Valstybė | Rusija | ||||||
Federalinė apygarda | Centrinė federalinė apygarda | ||||||
Ekonominis regionas | Centrinis ekonominis rajonas | ||||||
Administracinis centras | Kaluga | ||||||
Rajonai | 24 | ||||||
Oficialios kalbos | rusų | ||||||
Gyventojų | 1 000 980 (51)[1] | ||||||
Plotas | 29 777 km² (65) | ||||||
- vandens % | 0,1 % | ||||||
Tankumas | 34 žm./km² | ||||||
ISO 3166-2 | RU-KLU | ||||||
Tinklalapis | admoblkaluga.ru | ||||||
Vikiteka | Kalugos sritisVikiteka |
Kalugos sritis (rus. Калужская область) − Rusijos vakaruose esanti sritis. Ribojasi su Maskvos, Tulos, Briansko, Smolensko ir Oriolo sritimis.
Geografija
Kalugos sritis yra Rytų Europos lygumos centrinėje dalyje. Vakaruose ir šiaurės vakaruose kyla Smolensko aukštuma (aukštis iki 279 m), rytuose – Vidurio Rusijos aukštuma.
Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėn. temperatūra -10 °C, liepos +17 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – iki 650 mm.
Dauguma upių priklauso Volgos baseinui – Oka su Ugra, Žizdra, Bolva, Protva. Yra ~500 pelkių. Gausu tvenkinių. Miškai užima apie 50 % srities teritorijos (spygliuočių, plačialapių).[2][3] Yra Ugros nacionalinis parkas, draustinis „Kalužskije zaseki“.
Gyventojai
Tautinė sudėtis (2010 m.):[4]
- rusai – 85,96 %
- ukrainiečiai – 1,65 %
- armėnai – 0,99 %
- baltarusiai – 0,45 %
Miestai
Didžiausi miestai 2021 m. :
- Kaluga (331,8 tūkst. gyv.)
- Obninskas (116,1)
- Liudinovas (36,8)
- Kirovas (29,9)
- Malojaroslavecas (27,9)
- Balabanovas (25,8)
- Kozelskas (16,3)
- Kondrovas (14,4)
- Suchiničiai (14,6)
- Tovarkovas (13,8)
- Žukovas (13,8)
- Borovskas (10,2)
Šaltiniai
- ↑ Оценка численности постоянного населения на 1 января 2021 года и в среднем за 2020 год. Росстат
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 188
- ↑ Kalugos sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ [1] Archyvuota kopija 2016-06-05 iš Wayback Machine projekto.