Kovo 12

Kovo 12 yra 71-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 72-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 294 dienos.

• Burundis – Darbo diena;
• Senovės Latvija – Gregoru Diena;
• Mauricijus – Valstybės diena.

Darmantė – Galvirdas – Goštautas – Teofanas – Žostautė

• 1722 m. – Benediktas Dobševičius, filosofas, fizikas, žymiausias kompromisinės krypties filosofas scholastikos žlugimo Lietuvoje laikotarpiu (m. 1792 m.).
• 1896 m. – Janas Juzefas Adamus, Lenkijos teisės istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ir teisės tyrinėtojas (m. 1962 m.).
• 1905 m.:
  • Albinas Baltramiejūnas, lietuvių poetas, žurnalistas, Rainių kankinys (m. 1941 m.).
  • Alfonsas Lipniūnas, lietuvių katalikų kunigas, pamokslininkas, Štuthofo kalinys (m. 1945 m.).
• 1907 m. – Antanas Gustaitis, Lietuvos rašytojas (m. 1990 m.).
• 1908 m. – Vaclovas Šimkus, 1993 m. sausio 3 d. Kanberoje (Australija) – muzikos pedagogas ir chorvedys.
• 1911 m. – Povilas Vymeris, vokiečių kilmės Lietuvos mokytojas, literatas (m. 2007 m.).
• 1913 m.:
  • Sara Dušnickaitė, litvakų kilmės Izraelio rašytoja, Antrojo pasaulinio karo dalyvė, visuomenės veikėja (m. 2008 m.).
  • Stasys Gudanavičius, Lietuvos botanikas, farmacininkas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1920 m. – Elena Červinskienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (m. 2003 m.).
• 1925 m. – Julijona Jakubynaitė, Lietuvos agronomė daržininkė, biomedicinos mokslų daktarė (m. 2018 m.).
• 1929 m. – Vytautas Rakauskas, Lietuvos poetas, prozininkas, tekstologas, vertėjas.
• 1935 m.:
  • Albinas Jonas Marcinkevičius, Lietuvos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Klemensas Paulius, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Robertas Keturakis, Lietuvos poetas, rašytojas, vertėjas (m. 2021 m.).
• 1938 m. – Konstantas Ramelis, Lietuvos teisininkas, teisėjas pedagogas, politinis veikėjas, Seimo narys.
• 1939 m. – Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
• 1940 m. – Vidmantas Bačiulis, lietuvių kino ir televizijos režisierius, scenaristas (m. 2022 m.).
• 1943 m. – Juozas Lakis, Lietuvos sociologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• 1945 m. – Voiciechas Smočinskis, Lenkijos baltistas ir slavistas, lyginamosios indoeuropistikos mokslininkas. Profesorius, habilituotas mokslų daktaras.
• 1948 m. – Kristina Janavičienė-Širšinaitienė-Daudoravičiūtė, architektė, Šiaulių miesto politinė ir visuomenės veikėja.
• 1950 m. – Birutė Jonušauskienė, Lietuvos ir Druskininkų savivaldybės profsąjungų, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1951 m.:
  • Alvydas Šedžius, inžinierius, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Rimantas Čeponis, Lietuvos ir Švenčionių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Jonas Koryzna, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m.:
  • Aldona Rakauskienė, teisininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja.
  • Rimundas Domarkas, inžinierius, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Alfonsas Daniūnas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius, VGTU senato narys, Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros docentas.
• 1957 m. – Juozas Pelionis, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Gintautas Laukaitis, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m.:
  • Juozas Rimantas Lazutka, Lietuvos genetikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
  • Ramutė Rapalienė, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1962 m. – Rimas Girštautas, ūkininkas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Tadeuš Romanovskij, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Vigmantas Butkus, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas.
• 1986 m. – Martynas Andriuškevičius, lietuvių krepšininkas, žaidžiantis centro puolėjo pozicijoje Alikantės „Costa Blanca“ klubo komandoje.
• 1989 m. – Vytautas Černiauskas, Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Panevėžio „Ekrano“ klubo žaidėjas.

• 1920 m. – Petras Mickeliūnas, Lietuvos komunistinis veikėjas (g. 1894 m.).
• 1932 m. – Antanas Bataitis, Lietuvos knygnešys (g. 1854 m.).
• 1956 m. – Nikolajus Berežkovas, rusų istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojas (g. 1886 m.).
• 1995 m. – Vytautas Kasiulis, Lietuvos tapytojas (g. 1918 m.).
• 1999 m. – Vytautas Galinis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1924 m.).
• 2001 m. – Osvaldas Lapienis, patologoanatomas, Lietuvos nusipelnęs gydytojas (g. 1928 m.).
• 2005 m. – Rimantas Navašinskas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1945 m.).
• 2010 m. – Elena Nijolė Bučiūtė, Lietuvos architektė, pedagogė (g. 1930 m.).

• 1794 – T. Kosčiuskos sukilimo Lenkijoje pradžia;
• 1894 – Coca-Cola pirmą kartą parduota buteliuose;
• 1913 – Kanbera tapo Australijos sostine;
• 1918 – Maskva paskelbta SSRS sostine;
• 1938 – „Anšliusas“: Vokietijos kariuomenė užima Austriją, kitą dieną paskelbiama apie Austrijos aneksaciją;
• 1940 – Suomija pasirašo su Tarybų Sąjunga taikos sutartį labai nepalankiomis sąlygomis: perduoda Tarybų Sąjungai beveik visą Suomijos Kareliją;
• 1967 – Suhartas pakeitė Sukarną Indonezijos prezidento poste;
• 1968 – Mauricijus tapo nepriklausoma valstybe;
• 1994 – Anglikonų bažnyčia įšventino pirmąsias 33 moteris kuniges;
• 1999 – Čekija, Vengrija ir Lenkija įstojo į NATO.

• 1864 m. – Aleksejus Charuzinas, rusų archeologas, antropologas ir etnografas (m. 1932 m.).
• 1912 m. – Džeimsas Kalagenas, Didžiosios Britanijos politinis veikėjas (m. 2005 m.).
• 1922 m. – Džekas Keruakas, amerikiečių novelistas, rašytojas, poetas ir bytnikų judėjimo pradininkas.^{[reikalingas šaltinis]} (m. 1969 m.).
• 1925 m. – Haris Harisonas, JAV mokslinės fantastikos rašytojas, labiausiai žinomas už „Plieninės žiurkės“ seriją ir romaną „Make Room! Make Room!“. Šiuo metu yra Birmingemo mokslinės fantastikos grupės vienas prezidentų (kartu su Brian Aldiss).
• 1947 m. – Kalervo Palsa, suomių dailininkas^[1] (m. 1987 m.).
• 1957 m. – Steve Harris, britų grupės Iron Maiden įkūrėjas, bosistas, bei pagrindinis dainų rašytojas.
• 1965 m.:
  • Ivaris Padaras, Estijos ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Tatjana Liutajeva, ukrainiečių, rusų aktorė.
• 1979 m. – Peter Doherty, anglų muzikantas, artistas ir poetas. Šiuo metu jis yra britų grupės „Babyshambles“ dainininkas ir dainų autorius, tačiau karjerą pradėjo ir išgarsėjo punk grupėje „The Libertines“.
• 1987 m. – Māris Štrombergs, profesionalus vyrų BMX dviratininkas. 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse tapo pirmuoju vyrų BMX rungties laimėtoju, olimpiniu čempionu ir aukso medalio laimėtoju. Anksčiau jis laimėjo 2008 m. UCI BMX pasaulio čempionatą.^[2].

• 1786 – Gotfridas Lebrechtas Ostermejeris, kunigas, mokytojas, vertėjas.

• 604 m. – Šventasis Grigalius I Didysis, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 590 m. rugsėjo 3 d. iki mirties. Šventasis, šventė – rugsėjo 3 d., iki 1969 m. – kovo 12 d. Bažnyčios tėvas, nuo 1295 m. Bažnyčios mokytojas (g. 540 m.).
• 1737 m. – Karl Alexander, 11-asis Viurtembergo hercogas nuo 1733 iki 1737 m., imperatoriaus feldmaršalas (g. 1684 m.).
• 1820 m. – Aleksanderis Makenzis, škotų keliautojas, Šiaurės Amerikos tyrinėtojas (g. 1764 m.).
• 1909 m. – Giuseppe „Joe“ Petrosino, legendinis italų kilmės Niujorko policininkas, pasižymėjęs kovoje prieš ankstyvąją JAV mafiją. Viena iš jo sėkmės priežasčių buvo italų kalbos mokėjimas ir italų kultūros supratimas – žinios, kurių tuo metu labai trūko JAV policijoje (g. 1861 m.).
• 1925 m. – Sun Jatsenas, Kinijos revoliucionierius ir politinis lyderis. Kaip svarbiausia asmenybė nuverčiant paskutinę Kinijos imperatorių Čing dinastiją 1911 m. spalį ir įtvirtinant Kinijos Respubliką, Jatsenas dažnai vadinamas tautos tėvu. Jis buvo pirmasis laikinasis prezidentas 1912 m. įkurtoje Kinijos Respublikoje bei vėliau vienas iš guomindanas (KMT) įkūrėjų ir pirmasis šios partijos lyderis. Sunas buvo vienijanti asmenybė postimperialistinėje Kinijoje, aukštinamas tiek Kinijos Liaudies Respublikoje, tiek Taivane (o tai unikalu, turint omeny skirtingas šių šalių politines sistemas) (g. 1866 m.).
• 1932 m. – Ivar Kreuger, švedų verslininkas (g. 1880 m.).
• 1942 m. – Robert Bosch, vokiečių pramonininkas (g. 1861 m.).
• 1952 m. – Nikolajus Višeslavcevas, rusų dailininkas, grafikas (g. 1890 m.).
• 1987 m. – Woody Hayes, futbolo treneris Ohajo valstijoje, JAV^[3] (g. 1913 m.).
• 1991 m. – Ragnar Arthur Granit, 1967 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (g. 1900 m.).
• 2003 m. – Zoranas Džindžičius, Serbijos filosofas, politikas, disidentas (g. 1952 m.).