Kovo 31

Kovo 31 yra 90-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 91-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 275 dienos.

Informacija

Vardadieniai

Benjaminas – Gina – Ginas – Ginius – Ginutis – Kornelija

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1894 – įkurta lietuvių šelpimo draugija „Žiburėlis“, veikusi iki 1940 metų;
• 1938 – Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su Lenkija;
• 1993 – atidarytas naujas Vilniaus oro uosto terminalas;
• 2000 – į Lietuvą atgabentas Lietuvos diplomatinės veiklos 1918–1944 metais archyvas;
• 2003 – Kanada pirmoji iš NATO valstybių ratifikavo Lietuvos prisijungimo prie Aljanso protokolus;
• 2010 – Lietuviškas Vikižodynas peržengė 500 000 straipsnių ribą.

Gimimo dienos

• 1675 m. – Pilypas Ruigys, Mažosios Lietuvos filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas (m. 1749 m.).
• 1833 m. – Antanas Vilhelmas Radvila, didikas, Prūsijos ir Vokietijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas (m. 1904 m.).
• 1874 m. – Antanas Macijauskas, Lietuvos inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas, Didžiojo Vilniaus seimo delegatas (m. 1950 m.).
• 1879 m.:
  • Antanas Kaškelis, Lietuvos kariuomenės karininkas, 1928 m. majoras, 1936 m. jūrų kapitonas (m. 1944 m.).
  • Juozas Kraucevičius, Lietuvos karinis veikėjas, lakūnas, generolas leitenantas (m. 1964 m.).
• 1880 m. – Petras Kalpokas, dailininkas – tapytojas, profesorius (m. 1945 m.).
• 1893 m. – Vytautas Putna, lietuvių kilmės Tarybų Sąjungos karinis veikėjas, komkoras (1935 m.), karinis diplomatas. Sušaudytas represijų Tarybų Sąjungoje metu (m. 1937 m.).
• 1896 m.:
  • Alfonsas Žukauskas, Lietuvos agronomas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas, laisvamanis (m. 1972 m.).
  • Petras Tarulis, prozininkas, spaudos darbuotojas (m. 1980 m.).
• 1900 m. – Dina Kuncevič, gydytoja rentgenologė, medicinos mokslų daktarė (m. 1976 m.).
• 1907 m. – Pulgis Andriušis, Lietuvos rašytojas, vertėjas (m. 1970 m.).
• 1923 m. – Benjaminas Alekna, Lietuvos kompozitorius, pianistas, pedagogas (m. 2007 m.).
• 1924 m. – Aurelija Ragauskaitė, viena ryškiausių Lietuvos teatro režisierių, įkūrusi Valstybinį jaunimo teatrą Vilniuje ir garsėjusi lietuviškos klasikos pastatymais Šiaulių dramos teatre.
• 1927 m. – Vilius Užtupas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, knygų leidėjas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2008 m.).
• 1928 m. – Juozas Blužas, Lietuvos gydytojas kardiologas, pedagogas, mokslininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2006 m.).
• 1932 m. – Aleksandras Guobys, Lietuvos teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1933 m. – Arnas Rosenas, Lietuvos aktorius, literatūros kūrinių skaitovas (m. 2002 m.).
• 1934 m. – Benjaminas Kaluškevičius, Lietuvos bibliotekininkas, spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas.
• 1940 m. – Albinas Bernatavičius, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1981 m.).
• 1944 m. – Benjaminas Černius, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1949 m.:
  • Gediminas Arvydas Biziulevičius, Lietuvos biotechnologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2008 m.).
  • Povilas Šiušis, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Rimantas Lukša, choro dirigentas.
• 1950 m. – Rimantas Kasparas, poetas, kritikas, 1985 m. išleista kūrybos rinktinė „Žvaigždynų ratas”^[1] (m. 1980 m.).
• 1954 m.:
  • Algimantas Cibulskis, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Nijolė Vaitiekūnienė, aktorė, visuomenės veikėja.
• 1955 m. – Alvydas Ramanauskas, inžinierius mechanikas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1959 m. – Eugenija Odebrecht, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1960 m.:
  • Gintaras Petrulis, pedagogas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Ramutė Stakėnienė, Lietuvos dailininkė dizainerė.
  • Teresė Jankauskienė, Lietuvos ir Šilalės rajono ūkio, visuomenės bei politinė veikėja.
  • Vidmantas Jarulis, Lietuvos pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1961 m.:
  • Alminas Mačiulis, Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius.
  • Audronė Grainienė, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinė bei visuomenės veikėja.
  • Gintaras Aleknonis, Lietuvos teatrologas, žurnalistas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1963 m.:
  • Ina Marčiulionytė, Lietuvos diplomatė, kultūros vadybininkė.
  • Ramūnas Vyžintas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – Alicija Valentukevičiūtė, prozininkė, literatė.
• 1990 m.:
  • Ernestas Biskys, Lietuvos futbolininkas.
  • Tautvydas Šležas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Vilniaus „Perlas“ klube.
• 1991 m. – Brunas Biskys, Lietuvos futbolininkas.
• 1992 m. – Beatričė Rožinskaitė, Lietuvos dailiojo čiuožimo sportininkė. Trijų nacionalinių aukso medalių savininkė.

Mirtys

• 1785 m. – Antanas Tyzenhauzas, vienas labiausiai išprususių Abiejų Tautų Respublikos veikėjų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų iždininkas ir karališkųjų ekonomijų administratorius (g. 1733 m.).
• 1916 m. – Bronius Laucevičius-Vargšas, Lietuvos prozininkas, dramaturgas (g. 1884 m.).
• 1934 m. – Julijonas Jasienskis, kunigas, knygnešys, publicistas, vertėjas (g. 1874 m.).
• 1937 m. – Mykolas Gylys, Lietuvos knygnešys (g. 1863 m.).
• 1944 m. – Antanas Petrauskas, MIC, Romos katalikų kunigas, prozininkas, vertėjas ir politikas (g. 1881 m.).
• 1949 m. – Antanas Dailidė, Romos katalikų kunigas, kanauninkas, publicistas (g. 1888 m.).
• 1970 m. – Jonas Banys, dainininkas (bosas), vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (g. 1886 m.).
• 1974 m. – Albertas Liutermoza, Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (g. 1896 m.).
• 1975 m. – Kazys Jurašunas, aktorius (g. 1900 m.).
• 1979 m. – Alfonsas Radzevičius, aktorius (g. 1905 m.).
• 1992 m. – Pranas Enskaitis, lietuvių leidėjas, rašytojas (g. 1905 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1492 – Ispanijos žydams įsakyta per tris mėnesius priimti krikščionybę arba palikti šalį;
• 1870 – Tomas Petersonas Mandis (Thomas Peterson-Mundy) tapo pirmuoju juodaodžiu JAV piliečiu, dalyvavusiu rinkimuose;
• 1885 – Jungtinė Karalystė įsteigė Bečuanalando protektoratą vėliau tapusį Botsvana;
• 1889 – Paryžiuje baigtas statyti Eifelio bokštas;
• 1911 – Į vandenį nuleistas okeaninis laineris Titanikas;
• 1918 – JAV pirmą kartą pereita prie vasaros laiko;
• 1923 – įvyko pirmasis šokių maratonas.

Gimimo dienos

• 1519 m. – Henrikas II, Prancūzijos karalius iš Valua Namų, Pranciškaus I sūnus ir įpėdinis, valdęs nuo 1547 m. kovo 31 d. iki savo mirties (m. 1559 m.).
• 1596 m. – Renė Dekartas, prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas. Laikomas moderniosios filosofijos pradininku (m. 1650 m.).
• 1675 m. – Benediktas XIV, popiežius nuo 1740 m. rugpjūčio 17 d. iki mirties (m. 1758 m.).
• 1685 m. – Johanas Sebastianas Bachas, vokiečių baroko epochos kompozitorius ir vargonininkas, veikęs daugelį vėlesnių Europinės mokyklos muzikantų ir kompozitorių (m. 1750 m.).
• 1723 m. – Frederikas V, 1746–1766 m. Danijos ir Norvegijos karalius, Šlezvigo ir Holšteino hercogas, Oldenburgo ir Delmenhorsto grafas (m. 1766 m.).
• 1732 m. – Francas Jozefas Haidnas, austrų kompozitorius klasikas. Jam esant gyvam, pirmasis vardas Francas nevartotas (paties noru), ir dabar dažniau kompozitorius vadinamas tiesiog Jozefu Haidnu (m. 1809 m.).
• 1872 m. – Sergejus Pavlovičius Diagilevas, rusų leidėjas, meno kritikas, artistų mecenatas, baleto impresarijus, rusų baleto trupės įkūrėjas, atradęs daugybe talentų, XX a. pradžioje populiarinęs Rusų baletą Europoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose; „Rusų sezonų" įkūrėjas (m. 1929 m.).
• 1921 m. – Lėja Davidova-Medenė, latvių skulptorė (m. 1986 m.).
• 1926 m. – Džonas Foulsas, anglų rašytojas ir eseistas (m. 2005 m.).
• 1932 m. – Nagisa Ošima, japonų kino režisierius.
• 1937 m. – Sid Ahmed Ghozali, Alžyro ministras pirmininkas, šias pareigas ėjo nuo 1991 m. birželio 5 d. iki 1992 m. liepos 8 d.
• 1939 m. – Zviadas Gamsachurdia, garsus gruzinų disidentas, mokslininkas ir rašytojas. Tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Gruzijos respublikos prezidentu (1991–1992), po Tarybų Sąjungos griūties (m. 1993 m.).
• 1948 m. – Albertas Arnoldas „Alas” Goras jaunesnysis, JAV gamtosaugos aktyvistas, JAV prezidento Bilo Klintono prezidentavimo laikotarpiu, nuo 1993 iki 2001 metų, ėjęs 45-ojo JAV viceprezidento pareigas. Jis taip pat yra knygų autorius, verslininkas, buvęs JAV senatorius ir žurnalistas. 2007 metais Goras kartu su Tarpvyriausybine klimato kaitos komisija buvo apdovanotas Nobelio Taikos premija.
• 1954 m. – Laima Vaikule, Latvijos dainininkė ir aktorė, geriausiai žinoma buvusios Tarybų Sąjungos bei Europos šalyse.
• 1955 m. – Angus McKinnon Young, australų hardroko grupės AC/DC gitaristas.
• 1968 m. – Kimmo Kinnunenas, suomių ieties metikas.
• 1971 m. – Ewan McGregor, škotų aktorius, sulaukęs didelio pasisekimo tiek meniniuose, tiek nepriklausomuose filmuose.
• 1974 m. – Stefan Olsdal, muzikos atlikėjas. Groja bosine gitara grupėje Placebo, Hotel Persona narys.
• 1975 m. – Betina Cimerman, vokiečių kino aktorė.
• 1978 m. – Žeromas Rotenas, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Paris St-Germain klubo saugas.
• 1980 m. – Chien-Ming Wang, Taivano futbolininkas^[2].
• 1982 m. – Talis Ben Haimas, Izraelio futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Portsmouth klube ir Izraelio futbolo rinktinėje.
• 1983 m. – Karel Zelenka, čekų kilmės Italijos dailiojo čiuožimo sportininkas, olimpietis. Penkių nacionalinių aukso medalių savininkas.

Neaprašyti

• 1499 – popiežius Pijus IV;
• 1987 – Bosistas George Listing (Tokio Hotel).

Mirtys

• 1547 m. – Pranciškus I, Prancūzijos karalius, nuo 1515 m. iki pat savo mirties (g. 1494 m.).
• 1621 m. – Pilypas III Habsburgas, Asturijos princas, Ispanijos, Neapolio, Sicilijos ir Portugalijos karalius (Pilypas II) (g. 1578 m.).
• 1727 m. – Seras Izaokas Niutonas, anglų Fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas (g. 1643 m.).
• 1837 m. – Džonas Konsteblis (John Constable), anglų tapytojas.
• 1855 m. – Šarlotė Brontė, britų rašytoja, vyriausia ir labiausiai pagarsėjusi iš seserų Brontė, taip pat rašytojų. Išgarsėjo 1847 m. išleistu romanu „Džeinė Eir“, kurį pasirašė Kurerio Belo (Currer Bell) slapyvardžiu (g. 1816 m.).
• 1891 m. – Janis Frydrichas Baumanis, latvių architektas. Pirmasis Latvijos architektas profesionalas (g. 1834 m.).
• 1907 m. – Leo Taksilis, prancūzų žurnalistas ir rašytojas (g. 1854 m.).
• 1913 m. – John Pierpont Morgan, amerikiečių verslininkas, bankininkas, ne kartą padėjęs JAV finansų sistemai, mecenatas (g. 1837 m.).
• 1917 m. – Emil Adolf von Behring, 1901 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (g. 1854 m.).
• 1927 m. – Kang Youwei, vienas iš XIX a. pab. reformatoriško judėjimo Kinijoje lyderių ir Šimto dienų reformų iniciatorių (g. 1858 m.).
• 1945 m. – Hans Fischer, 1930 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (g. 1881 m.).
• 1952 m. – Walther Schellenberg, vyriausias SD (vok. Sicherheitsdienst) specialiosios tarnybos ir kontražvalgybos vadovas (g. 1910 m.).
• 1980 m.:
  • Jesse Owens, amerikiečių atletas (g. 1913 m.).
  • Vladimír Holan, čekų poetas (g. 1905 m.).
• 1993 m. – Romis Bemas, latvių akvarelininkas, dailėtyrininkas (g. 1927 m.).
• 2009 m. – Raulis Alfonsinas, Argentinos politikas ir prezidentas (nuo 1983 m. gruodžio 10 d. iki 1989 m. liepos 9 d.) (g. 1927 m.).
• 2010 m. – Markus Ludwig Martin, vokiečių teisininkas, Vokietijos federalinis generalinis prokuroras (g. 1909 m.).
• 2016 m. – Zaha Hadid, Irako-Britanijos architektė (g. 1950 m.).
• 2021 m. – Kamal Ganzouri, Egipto ekonomistas, du kartus ėjęs šalies ministro pirmininko pareigas (g. 1933 m.).

Nuorodos