Liepos 29

Liepos 29 yra 210-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 211-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 155 dienos.

(kol kas neįvestos)

Beatričė – Mantvydas – Mantvydė – Morta

1794 m. – Saločių kautynės.

• 1605 m. – Simonas Dachas, vokiečių poetas (m. 1659 m.).
• 1890 m. – Ignas Albavičius, JAV lietuvių kunigas, visuomenės veikėjas (m. 1970 m.).
• 1898 m. – Kristupas Mikalojus Radvila, didikas, Lenkijos ūkio ir politinis veikėjas (m. 1986 m.).
• 1904 m. – Antanas Gudaitis, dailininkas tapytojas (m. 1989 m.).
• 1909 m.:
  • Bronius Budriūnas, lietuvių kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas.^[1] (m. 1994 m.).
  • Domas Adomaitis, chemijos technologijos inžinierius, visuomenininkas^[2].
  • Juozas Vilčinskas, inžinierius, išeivijos politinis veikėjas (m. 1992 m.).
• 1913 m. – Alfonsas Bulevičius, vargonininkas ir chorvedys.
• 1916 m. – Paulius Jurkus, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, beletristas, redaktorius, meno kritikas, dailininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas (m. 2004 m.).
• 1920 m. – Petras Likša, Lietuvos aktorius, režisierius (m. 2011 m.).
• 1931 m. – Juozas Elekšis, lietuvių žurnalistas, poetas (m. 2022 m.).
• 1932 m. – Ričardas Adamonis, Lietuvos žurnalistas, sportininkas, sporto meistras, Lietuvos sportinės žūklės čempionas, Lietuvos sportinės žūklės federacijos viceprezidentas (m. 2014 m.).
• 1933 m. – Galina Sitnik, Lietuvos ir Visagino politinė bei visuomenės veikėja.
• 1934 m. – Mindaugas Aižinas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1993 m.).
• 1938 m.:
  • Vilhelmas Danielius Bimbiris, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Virgilijus Citvaras, veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2016 m.).
• 1939 m. – Marija Danieliūtė, inžinierė, Lietuvos profsąjungų ir politinė veikėja.
• 1940 m. – Vytautas Tomkus, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2022 m.).
• 1943 m. – Vincentas Vytautas Cicėnas, inžinierius, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1944 m.:
  • Bronius Paulauskas, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Jonas Andriškevičius, TSRS kariuomenės karininkas, Lietuvos karinis veikėjas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, atsargos generolas majoras.
• 1947 m. – Stanislovas Baltrušaitis, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1948 m. – Adesius Vinikas, žemės ūkio mokslų daktaras, Lietuvos ir Švenčionių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1949 m. – Natalija Kasatkina, Lietuvos sociologė, socialinių mokslų daktarė (m. 2008 m.).
• 1952 m. – Gedeminas Gudaitis, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Izidorius Vaičiulis, pedagogas, Lietuvos ir Šilutės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1954 m. – Saulius Stoma, Lietuvos rašytojas, publicistas, politinis veikėjas.
• 1955 m. – Kajetonas Jurėnas, Lietuvos architektas.
• 1961 m.:
  • Arūnas Barbšys, Klaipėdos miesto savivaldybės politinis veikėjas.
  • Kęstutis Kristinaitis, žemėtvarkininkas, politinis veikėjas, buvęs LR žemės ūkio ministras, viceministras.
  • Romualdas Kesminas, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas.
  • Saulius Tumas, Lietuvos ir Trakų rajono politinis veikėjas.
• 1964 m.:
  • Aurelijus Atkočiūnas, Lietuvos ir Pakruojo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Gražina Šmigelskienė, žurnalistė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1971 m. – Rūtenis Paulauskas, Lietuvos krepšinio treneris.

• 1881 m. – Laurynas Ivinskis, poetas, publicistas, vertėjas, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas, lietuvių švietėjas (g. 1810 m.).
• 1892 m. – Antanas Vienažindys, lietuvių poetas, kunigas. Vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, palikęs rankraštinį rinkinį Dainos, kuris buvo išspausdintas 1894 m.; daugelis šio rinkinio eilėraščių tapo liaudies dainomis (g. 1841 m.).
• 1933 m. – Magdė Bankaitė, daraktorė, knygnešė (g. 1862 m.).
• 1939 m. – Juozas Vareikis, lietuvių kilmės rusų revoliucionierius, tarybinis partinis veikėjas (g. 1894 m.).
• 1949 m. – Juozas Akelaitis, valstietis, knygnešys. 1990 m. rugpjūčio 18 d. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse (g. 1880 m.).
• 1960 m. – Justinas Vienožinskis, lietuvių dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas (g. 1886 m.).
• 1995 m. – Vaidotas Daunys, Lietuvos rašytojas eseistas, poetas (g. 1958 m.).
• 2003 m. – Marija Kruopienė, Baltarusijos lietuvių visuomenės veikėja, tautosakininkė (g. 1920 m.).
• 2006 m. – Vladas Ravka, statybininkas, publicistas, poetas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (g. 1924 m.).
• 2010 m. – Juozas Jasaitis, Lietuvos pedagogas, literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).

• 1588 – Anglijos karo laivynas nugalėjo Ispanijos Nenugalimąją Armadą.
• 1991 – Rusija (SSRS sudėtyje) pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
• 2005 – Astronomai atranda 10-ąją planetą.

• 1841 m. – Henrikas Fajolis, prancūzų mokslininkas, suformulavęs administracinės veiklos organizavimo teorinius pagrindus. (m. 1925 m.).
• 1883 m. – Benito Amilcare Andrea Mussolini, italų politikas, kuris vadovavo Nacionalfašistų partijai ir yra kredituojamas, kaip viena iš pagrindinių figūrų, kuriant fašizmą (m. 1945 m.).
• 1900 m. – Eyvind Johnson, romanistas ir novelistas. Švedijos akademijos narys. 1974 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1976 m.).
• 1918 m. – Vladimiras Dudincevas, rusų rašytojas (m. 1998 m.).
• 1925 m. – Mikis Theodorakis, graikų kompozitorius^[3].
• 1929 m. – Jean Baudrillard, prancūzų kultūrologas, filosofas, politikos komentatorius ir fotografas. Jo darbai siejami su postmodernizmo ir poststruktūralizmo tendencijomis (m. 2007 m.).
• 1935 m. – Juozas Kajeckas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1937 m. – Daniel Little McFadden, 2000 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[4].
• 1953 m. – Geddy Lee OC, Kanadiečių muzikantas, geriausiai žinomas kaip grupės Rush pagrindinis vokalistas, klavišininkas ir bosistas. Lee prisijungė prie Rush 1968 metų Rugsėjį, kai Alex Lifeson jo paprašė pakeisti to meto grupės lyderį Jeff Jones.
• 1968 m. – Paavo Lötjönen, suomių grupės Apocalyptica violončelininkas^[5].
• 1980 m. – Fernandas Frančiskas Gonzalezas Čiufardis, profesionalus Čilės tenisininkas.
• 1981 m. – Fernandas Alonsas, ispanų Formulės 1 lenktynininkas, dukart pasaulio čempionas, nuo 2010 m. atstovaujantis Scuderia Ferrari ekipai.

• 1099 m. – Urbonas II, popiežius. Prancūzas. 1078 m. tapo kardinolu, nuo 1088 m.- popiežiumi. Kovojo su Henriku IV ir jo statytiniu antipopiežiumi Klemensu III. 1094 m. išvijo jį iš Romos. Klermono bažnyčios susirinkime 1095 m. paskelbė pirmąjį kryžiaus žygį į Palestiną (g. 1042 m.).
• 1644 m. – Urbonas VIII, Romos katalikų bažnyčios popiežius, pareigas ėjęs 1623–1644 metais (g. 1568 m.).
• 1856 m. – Robertas Šumanas, vokiečių kompozitorius ir įtakingas muzikos kritikas, vienas žymiausių XIX a. kūrusių kompozitorių romantikų. Priskiriamas estetizmo krypčiai (g. 1810 m.).
• 1890 m. – Vincentas van Gogas, olandų tapytojas, postimpresionistas, grafikas (g. 1853 m.).
• 1938 m.:
  • Janis Rudzutaks, latvių kilmės tarybinis partinis, profsąjungų ir valstybės veikėjas (g. 1887 m.).
  • Josifas Unšlichtas, LKLSD ir VKP(b) partinis veikėjas, vienas iš VČK-GPU kūrėjų^[6] (g. 1879 m.).
  • Nikolajus Vasiljevičius Krilenko, bolševikų revoliucionierius, politikas, teisininkas (prokuroras), įtakojęs tarybinę justiciją iki pat XX a. 3 dešimtmečio vidurio (g. 1885 m.).
• 1972 m. – Michailas Artamonovas, Rusijos archeologas, chazarų archeologijos pradininkas (g. 1898 m.).
• 1974 m. – Cass Elliot, garsi amerikiečių dainininkė (g. 1941 m.).
• 1977 m. – Pierre Clastres, prancūzų antropologas ir etnografas, labiausiai žinomas savo tyrinėjimais, atliktais gyvenimo Guayaki gentyje Paragvajuje metu, ir teorija apie valstybių nesukūrusias visuomenes (g. 1934 m.).
• 1979 m. – Herbertas Markuzė, žydų kilmės Vokietijos ir JAV marksistinės pakraipos filosofas ir sociologas, neomarksistinės Frankfurto mokyklos narys (g. 1898 m.).
• 1983 m. – Luis Buñuel Portolés, ispanų kino režisierius, didžiąją gyvenimo dalį gyvenęs ir kūręs Meksikoje, Prancūzijoje ir kitur. Bunjuelis pagarsėjo siurrealistiniais filmais, visuomenės bei religijos kritika (g. 1900 m.).
• 1990 m. – Bruno Kraiskis, teisininkas, Austrijos politinis veikėjas, 1970–1983 m. federalinis kancleris (g. 1911 m.).
• 1994 m.:
  • Dorothy Mary Crowfoot-Hodgkin, 1964 m. Nobelio chemijos premijos laureatė^[7] (g. 1910 m.).
  • Grigolas Abašidzė, gruzinų poetas, rašytojas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1914 m.).
• 1998 m. – Jerome Robbins, amerikiečių kino režisierė ir choreografė, kurios darbai buvo naudojami nuo klasikinio baleto iki to laiko muzikinių teatrų spektaklių. Jos garsiausi choreografiniai darbai: On the Town, High Button Shoes, The King And I, The Pajama Game, Bells Are Ringing, West Side Story, Gypsy: A Musical Fable ir Fiddler on the Roof (g. 1918 m.).
• 2001 m. – Edvardas Gerekas, Lenkijos komunistų lyderis, į valdžią atėjęs 1970 metais po smurtinių susirėmimų su darbininkais, tačiau buvo nuverstas po dešimties metų per „Solidarumo“ profsąjungos pagimdytą taikią revoliuciją^[8] (g. 1913 m.).