Rugpjūčio 18

Rugpjūčio 18 yra 230-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 231-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 135 dienos.

Informacija

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Elena – Mantautas – Gendvilė – Ilona

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1915 – užimta Kauno tvirtovė;
• 1988 – Lietuvos SSR AT įteisino lietuvių kalbą kaip valstybinę, legalizavo Vytį, Gedimino stulpus, Trispalvę ir Tautišką giesmę;
• 1990 – atkurta Lietuvos valstiečių partija.

Gimimo dienos

• 1843 m. – Liudvikas Chodakauskas, Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras, visuomenės veikėjas (m. 1912 m.).
• 1865 m. – Joana Dominika Griniuvienė-Pavalkytė, Lietuvos knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės ir politinė veikėja (m. 1918 m.).
• 1883 m. – Jonas Kraucevičius, Lietuvos karininkas, pulkininkas (m. 1964 m.).
• 1894 m. – Antanas Tamošaitis, politikas, teisininkas, pedagogas (m. 1940 m.).
• 1898 m. – Domas Jasaitis, Lietuvos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas (m. 1977 m.).
• 1903 m. – Vladas Andriukaitis, prozininkas (m. 1936 m.).
• 1911 m. – Feliksas Kriaučiūnas, JAV ir Lietuvos krepšininkas, treneris (m. 1977 m.).
• 1925 m. – Medardas Grigaliūnas, Lietuvos agronomas, valstybės veikėjas, ilgiausiai vadovavęs Lietuvos žemės ūkio politikai.
• 1930 m. – Vytautas Petrulis, energetikas, nusipelnęs inžinierius.
• 1931 m. – Liudas Stukas, dainininkas, pedagogas, vargonininkas ir chorvedys.
• 1935 m. – Gertrūda Šumskienė, Lietuvos inžinierė architektė (m. 1993 m.).
• 1940 m. – Sigitas Petrašiūnas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1945 m. – Stasė Žukienė-Lukošiunaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1946 m. – Karolis Jovaišas, teisininkas, kriminologas, teisėtyrininkas teoretikas, penalistas, konstitucinės teisės specialistas, pirmojo Lietuvos Respublikos Konstitucijos bendraautoris ir atsakingasis redaktorius, dalykinių teisės žurnalų redaktorius.
• 1947 m. – Feliksas Bukauskas, Lietuvos biofizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1948 m. – Petras Šakalinis, inžinierius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas, 1996–2000 m. Seimo narys (m. 2007 m.).
• 1949 m. – Jonas Nekrašius, Lietuvos teisininkas, kultūrologas, kraštotyrininkas, fotografas, keliautojas.
• 1951 m.:
  • Edvardas Šimkūnas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vida Milda Klimienė, gydytoja, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Viktoras Čatrauskas, Lietuvos ir Širvintų rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m.:
  • Dainius Kepenis, Palangos sveikatos mokyklos vadovas, sveikatos sąjungos prezidentas.
  • Vilius Orvydas, skulptorius, Orvydų sodybos skulptūrų muziejaus įkūrėjas^[1] (m. 1992 m.).
• 1954 m. – Rimantas Liepa, inžinierius energetikas, Lietuvos ir Panevėžio miesto ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Algirdas Gamziukas, muziejininkas, aviacijos istorikas.
  • Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, Lietuvos keramikė.
• 1959 m. – Kęstutis Rakauskas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m.:
  • Vaidotas Butkevičius, Lietuvos pedagogas, Biržų raj. ir Kratiškių kaimo bendruomenės veikėjas, tautodailininkas.
  • Vincas Bakšys, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Lina Kružinauskienė, ūkininkė, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1969 m. – Kęstutis Jankauskas, lietuvių diplomatas, valstybės tarnautojas.
• 1978 m.:
  • Andrius Gedgaudas, Lietuvos futbolo saugas, atstovaujantis šalies nacionalinei rinktinei, šiuo metu žaidžiantis Tauragės „Tauras“ klube. 2004 m. išrinktas geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku.
  • Marius Jampolskis, Lietuvos kino ir teatro aktorius, televizijos laidų ir renginių vedėjas.
• 1991 m. – Eglė Jakštytė, Lietuvos dainininkė, LNK muzikinio šou „Muzikos akademija 2“ nugalėtoja.

Mirtys

• 1955 m. – Jurgis Talmantas, pedagogas, kalbininkas, vertėjas, vadovėlių autorius (g. 1894 m.).
• 1968 m. – Viktoras Jasaitis, Lietuvos chemikas ir visuomenės veikėjas (g. 1901 m.).
• 1974 m. – Kazys Macevičius, Lietuvos komunistinis veikėjas, LTSR valstybės saugumo, žemės ūkio darbuotojas (g. 1907 m.).
• 1976 m. – Barbora Didžiokienė, Lietuvos tapytoja, scenografe (g. 1896 m.).
• 1979 m. – Kazys Škirpa, pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, Generalinio štabo viršininkas, pulkininkas, diplomatas, pirmasis Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijai, Vokietijai, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas (g. 1895 m.).
• 1993 m. – Stasys Selemenavičius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1918 m.).
• 1994 m. – Juozas Žukauskas, lietuvių kilmės amerikietis, pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas (g. 1902 m.).
• 2002 m.:
  • Albertas Donatas Belevičius, Lietuvos skulptorius (g. 1934 m.).
  • Ričardas Gavelis, prozininkas, dramaturgas, publicistas (g. 1950 m.).
• 2006 m. – Veronika Elena Radavičienė, Lietuvos pedagogė, Šiaulių miesto visuomenės veikėja (g. 1923 m.).
• 2020 m. – Virgilijus Čepliejus, lietuvių vertėjas (g. 1947 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1877 – Asaph Hall atrado Marso palydovą Fobą;
• 1966 – Kinijoje prasidėjo „kultūrinė revoliucija“;
• 1958 – JAV publikuotas kontroversiškas Vladimiro Nabokovo romanas „Lolita“;
• 1991 – Maskvoje bandyta įvykdyti perversmą (pučą) – Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui pritaikytas namų areštas jo rezidencijoje Kryme (pučas baigėsi mažiau nei per 72 valandas).

Gimimo dienos

• 1750 m. – Antonio Salieri, kompozitorius^[2] (m. 1825 m.).
• 1848 m. – Matysas Kaudzytė, latvių rašytojas, slapyvardis Kalninieks. Reinio Kaudzytės brolis (m. 1926 m.).
• 1918 m. – Aleksandras Šelepinas, tarybinis partinis veikėjas, XX a. 6-ame dešimtmetyje TSKP CK Politinio biuro narys, vienas įtakingiausių asmenų TSRS vadovybėje (m. 1994 m.).
• 1932 m. – Lukas Montanjė, prancūzų virusologas, 2008 m. apdovanotas Nobelio fiziologijos ir medicinos premija už žmogaus imunodeficito viruso atradimą (m. 2022 m.).
• 1933 m. – Roman Polański, lenkų režisierius, scenaristas ir aktorius (vaidindavo ir filmuose, ir teatre).
• 1938 m. – Zbignevas Cinkutis, Lenkijos aktorius, režisierius, teatro direktorius ir pedagogas (m. 1987 m.).
• 1952 m. – Patrikas Sveizas, amerikiečių aktorius ir dainininkas (m. 2009 m.).
• 1957 m. – Denis Leary, aktorius^[3].
• 1962 m. – Felipė Kalderonas, išrinktasis Meksikos prezidentas.
• 1969 m. – Edward Harrison Norton, JAV kino aktorius ir režisierius, labiausiai žinomas vaidmenimis filmuose „Pirmykštė baimė“, „Kovos klubas“ bei „Amerikos istorija X“.
• 1971 m. – Aphex Twin, vienas žinomiausių elektroninės muzikos atlikėjų, plėtojančių tokius muzikos žanrus, kaip techno, ambient, acid, ir drum and bass.
• 1976 m. – Michaelis Graisas, vokiečių biatlonininkas, triskart olimpinis ir triskart pasaulio čempionas.
• 1980 m. – Estebanas Kambiaso, Argentinos futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje Italijos Milano Internazionale klube.
• 1981 m. – Dimitris Salpigidis, Graikijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo arba dešiniojo saugo pozicijoje. Yra Graikijos klubo PAÓK FC žaidėjas.
• 1983 m.:
  • Kris Boyd, Škotijos futbolininkas. Middlesbrough ir Škotijos rinktinės puolėjas.
  • Mika, Londone gyvenantis dainininkas, išgarsėjęs 2006 m. ir pelnęs 3 „World Music Awards“ apdovanojimus kaip vienas iš geriausiai perkamų pasaulyje atlikėjų.
• 1984 m. – Robert Huth, vokiečių futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir anglų Stoke City klubo gynėjas.
• 1988 m. – Jack Hobbs, anglų futbolininkas žaidžiantis Leicester City klube.

Mirtys

• 1227 m. – Čingischanas, garsiausias mongolų vadas, XII a. buvo sukūręs didžiausią visoje žmonijos istorijoje imperiją – nuo Ramiojo vandenyno rytuose iki Elbės upės vakaruose. Jo ir jo armijos veiksmai buvo labai žiaurūs. Nuo gimimo buvo žinomas kaip Temudžinas, tačiau 1206 m. pavadintas Čingischanu (t. y. Didžiuoju chanu) (g. 1155 m.).
• 1282 m. – Hartmanas Helderungenas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
• 1503 m. – Aleksandras VI, 1492–1503 m. Katalikų Bažnyčios popiežius. Pasaulietiškas vardas Roderikas Lansolis, (pranc. Roderic Llançol), vėliau Roderikas Bordžija (it. Rodrigo Borgia). Laikomas kontroversiškiausiu Renesanso epochos popiežiumi. Jo vardas tapo priežodžiu, nusakančiu smukusią to laikotarpio popiežių moralę. Turėjo daug nesantuokinių vaikų (g. 1431 m.).
• 1850 m. – Onorė de Balzakas, prancūzų rašytojas, novelistas. Realizmo pradininkas, vienas žymiausių realistinio romano meistrų Vakarų Europoje (g. 1799 m.).
• 1994 m. – Richard Laurence Millington Synge, 1952 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (g. 1914 m.).
• 2009 m. – Kim Dedžiunas, politikas, P. Korėjos prezidentas (1998–2003 m.) ir Nobelio taikos premijos laureatas (2000 m.) (g. 1925 m.).

Nuorodos