Mariner 9
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mariner 9 | |
| |
| Organizacija: | NASA |
| Šalis: |  JAV
|
| NSSDC ID: | 1971-051A |
| Programa: | Mariner programa |
| Misijos tikslas: | Marsas |
| Misijos tipas: | dirbtinis palydovas |
| Paleidimo data: | 1971 m. gegužės 30 d. 22:23:00 UTC |
| Paleidimo vieta: | Cape Canaveral, JAV |
| Paleidimo įrenginys: | nešančioji raketa Atlas-Centaur SLV-3C (AC-23) |
| Masė: | 997,9 kg (paleidžiant) 558,8 kg (orbitoje) |
| Misijos rezultatas: | sėkminga |
| Ankstesnė misija: | Mariner 8 |
| Velesnė misija: | Mariner 10 |
Mariner 9 (dar vadinta „Mariner I“), kartu su „Mariner 8“ – projekto „Mariner Mars 71“ dalis. „Mariner 9“ turėjo nuskrieti iki Marso, patekus į jo gravitacijos zoną pakeisti kryptį bei tapti dirbtiniu Marso palydovu. „Mariner 8“ ir „Mariner 9“ misijų kosminiai aparatai jo sistemos buvo identiški.
Skrydis
„Mariner 9“ kartu su raketa – nešėja Atlas-Centaur SLV-3C (AC-23) paleistas 1971 m. gegužės 30 d. 22:23:00 UTC, nuo raketos kosminis aparatas atsiskyrė 22:36 UTC, praėjus 13 minučių nuo paleidimo momento. Keturios saulės baterijos išsiskleidė 22:40 UTC. Dar po 36 minučių, kai kosminis aparatas išskriejo iš Žemės šešėlio, Saulės jutikliai užfiksavo Saulės kryptį, o gegužės 31 d. 02:26 nustatyta Kanopus žvaigždės kryptis. Planuotas kurso manevras įvykdytas birželio 5 d.
1971 m. lapkričio 14 d., per 167 dienų skrydį įveikus 398 milijonus kilometrų, „Mariner 9“ priartėjo prie Marso. 15 min. 23 sekundes veikęs raketinis variklis perkėlė kosminį aparatą į Marso orbitą, „paversdamas“ „Mariner 9“ pirmuoju kosminiu aparatu skriejančiu orbita aplink kitą planetą. Pradinės kosminio aparato skriejimo aplink Marsą artimiausias planetai taškas buvo 1398 km, tolimiausias – 17915 km, apskriejimo aplink planetą periodas – 12 val. 34 min. Po dviejų dienų, lapkričio 16 d., raketinių variklių pagalba, jiems veikiant 6 sekundes, „Mariner 9“ orbita buvo pakoreguota: artimiausias taškas – 1387 km, tolimiausias taškas – 17094 km, apskriejimo periodas 11 val. 58 sek. Gruodžio 30 d. dar kartą buvo pakeista kosminio aparato orbita: artimiausias taškas – 1650 km, tolimiausias taškas – 16860 km, periodas 11 val. 59 min. 28 sek.
Marso paviršiaus fotografavimo pradžia buvo atidėta dėl dulkių audros, prasidėjusios 1971 m. rugsėjo 22 d. Noačio regione. Ši prasidėjusi audra sparčiai plito ir tapo didžiausia Marse stebima globalia audra. Nuo momento, kai „Mariner 9“ atskriejo į Marso orbitą, nebuvo matyti jokios Marso paviršiaus detalės, išskyrus Olimpo kalno viršūnę ir tris Tarsio ugnikalnius.
Lapkričio – gruodžio mėnesio audrai aprimus, buvo pradėta fotografuoti Marso paviršių. Kosminis aparatas rinko duomenis apie atmosferos sudėtį, tankumą, slėgį ir temperatūra, taip pat apie paviršiaus sudėtį, temperatūrą, gravitaciją ir Marso topografiją.
1972 m. spalio 27 d. išeikvojus dujas, skirtas manevravimui, kosminis aparatas išjungtas. „Mariner 9“ paliktas skrieti orbitoje, kurioje neturėtų suirti bent 50 metų. Vėliau kosminis aparatas turėtų įskrieti į Marso atmosferą.
Misijos tikslai
„Mariner 9“ pritaikytas tęsti atmosferos tyrimus, pradėtus „Mariner 6“ ir „Mariner 7“ misijų metu. Kosminio aparato skrydžio aplink Marsą orbita numatyta tokia, kad jis galėtų nufotografuoti virš 70 % Marso paviršiaus iš mažiausio atstumo (apie 1500 km virš Marso paviršiaus) didžiausia raiška (1000–100 m į pikselį) nei prieš tai vykusiomis misijomis. Infraraudonųjų spindulių radiometru numatyta aptikti tokius šilumos šaltinius, kaip ugnikalnių aktyvumas.
Misijos rezultatai
„Mariner 9“ tapo pirmuoju kosminiu aparatu skriejančiu orbita aplink kitą planetą. Iš viso į Žemę perduota 54 milijardai bitų mokslinės informacijos, 7329 paviršiaus nuotraukos, aprėpiančios daugiau nei 80 % planetos paviršiaus. Nuotraukose matomos upių vagos, krateriai, didžiuliai užgesę ugnikalniai, kanjonai, poliarinė kepurė, akivaizdžiai pastebima vėjo ir vandens sukelta erozija tam tikruose objektuose, oro masės, rūkai ir kita. Buvo nufotografuoti ir Marso mažieji palydovai Fobas ir Deimas.
Atminimas
Milžiniška Marinerio įdubos kanjonų sistema pavadinta pagerbiant „Mariner 9“ kosminio aparato atradimus.
| |||||