Mikalojus V
Mikalojus V lot. Nicolaus V, it. Niccolò V | |
---|---|
208-asis Popiežius | |
Gimimo vardas | Tommaso Parentucelli |
Gimė | 1397 m. lapkričio 15 d. Sarzana |
Mirė | 1455 m. kovo 24 d. (57 metai) Roma |
Palaidotas (-a) | Šv. Petro bazilika, Roma Vatikanas |
Tautybė | italas |
Popiežiaus Mikalojaus V herbas | |
208-asis Popiežius | |
Išrinktas | 1447 m. kovo 6 d. |
Baigė | 1455 m. kovo 24 d. |
Pirmtakas | Eugenijus IV |
Įpėdinis | Kalikstas III |
Vikiteka | Mikalojus V |
Mikalojus V (lot. Nicolaus V, tikroji pavardė Tommaso Parentucelli, 1397 m. lapkričio 15 d. Sarzana prie La Specios – 1455 m. kovo 24 d. Roma) – 208-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (1447 m.)
Biografija
1420 m. baigė teologijos studijas Bolonijoje, įšventintas kunigu. Buvo popiežiaus legatas Vokietijoje, 1444 m. Bolonijos vyskupas, 1446 m. kardinolas. 1448 m. su Vokietijos karaliumi Frydrichu III sudarė Vienos konkordatą, kuriuo sunormino bažnytinių beneficijų skyrimą (galiojo iki 1803 m.), kartu Frydrichas III atsisakė Vokietijos bažnyčios nepriklausomybės, o popiežius jam pažadėjo paramą ir 1452 m. vainikavo Šv. Romos imperatoriumi. 1449 m. A privertė atsistatydinti antipopiežių Feliksą V. Bažnyčios schizmos pabaigai pažymėti paskelbė jubiliejinius 1450 metus. Bažnytinės reformos reikalais siuntė į Vokietiją legatą Mikalojų Kuzietį, į Austriją ir Moraviją – Šv. Joną Kapestraną.
Buvo pirmasis Renesanso popiežius, humanistas, menų, mokslo, literatūros globėjas, bibliofilas, Vatikano bibliotekos įkūrėjas, daugelio Romos bažnyčių, rūmų, tiltų, akvedukų, miesto fortifikacijos įrenginių atstatymo iniciatorius.[1]
Šaltiniai
- ↑ Mikalojus V. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 80 psl.
|