Mustjė kultūra

←

CCC tūkst. pr. m. e. – XXXV tūkst. pr. m. e.

→

Mustjė kultūros peilis

Ist. regionas

Pietų Europa, Šiaurės Afrika, pietvakarių Azija

Amžius

vidurinysis paleolitas

Žmogaus rūšis

Neandertalietis

Mustjė kultūra – vidurinio paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal E. Lartet tyrinėtą Le Moustier gyvenvietės olą (Prancūzija).

Arealas

Mustjė kultūra 300 000–35 000 m. pr. m. e. buvo paplitusi Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje. Atsirado subtropinio klimato sąlygomis, kurios buvo palankios veistis drambliams, hipopotamams, raganosiams. Mustjė kultūros antroji pusė siejama su Vurmo ledynmečiu, kai Vidurio Europoje įsigalėjo tundrinis klimatas^{[patikslinti!]}.

Kultūra

Mustjė kultūros žmonės vertėsi medžiokle (medžiotas urvinis lokys, mamutas, kiti žvėrys), maisto rinkimu, gaminosi medžio, kaulo ir rago dirbinius. Titnago dirbiniai gaminti iš storų ir stambių nuoskalų, nuskeliamų nuo disko pavidalo skaldytinių pagal vadinamąjį Levalua metodą. Pagrindiniai dirbiniai – gremžtukai ir smaigai. Gremžtukai turėjo 5–15 cm ilgio išgaubtus ašmenis, naudotus medžiui drožti, kaului ir ragui apdirbti, odai gremžti. Smaigai buvo 6–8 cm ilgio, užaštrintais pakraščiais. Smaigu buvo galima smogti ir pjauti, iš abiejų pusių nuskeltas smaigas naudotas kaip masyvus ietigalis. Gyveno urvuose arba kaulų ir kailių būstuose. Mirusiuosius laidojo negiliose duobėse prie urvų arba urvuose. Manoma, Mustjė kultūros laikotarpiu atsirado tikėjimo pradmenų. Su šia kultūra siejamas neandertalietis.^[1]

Šaltiniai

↑ Algirdas Girininkas. Mustjė kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 536 psl.

[1] Algirdas Girininkas. Mustjė kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 536 psl.

[1]