Ochridas

Ochridas
maked. Охрид
      
Senamiesčio panorama
Laiko juosta: (UTC+1)
Valstybė Šiaurės Makedonijos vėliava Šiaurės Makedonija
Rajonas Pietvakarių Makedonijos regionas
Gyventojų (2002) 42 003
Plotas 384 km²
Tankumas (2002) 109 žm./km²
Pašto kodas 6000
Vikiteka Ochridas
Kirčiavimas Òchridas
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 99

Ochridas (maked. Охрид) − miestas pietvakarių Makedonijoje, prie Ochrido ežero. Išlikęs I a. antikinis teatras, yra IVVI a. ankstyvosios krikščioniškosios architektūros statinių (Šv. Erazmo bažnyčia). Miesto architektūrinį pagrindą sudaro IXXIV a. bizantiški statiniai – stovi seniausias slavų vienuolynas (Šv. Pantaleono) – ir naujesni statiniai. Stūkso X a. Bulgarijos caro Samuelio tvirtovė. Viduramžiais miestas vadintas slavų Jeruzale. Tapo raštijos centru, mieste sukurtas kirilikos raidynas. 1979 m. Ochrido regionas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[1]

Istorija

Būta bronzos amžiaus gyvenviečių. Antikos laikais vietovėje buvo graikų kolonijos miestas Lichnidas. II a. pr. m. e. per miestą ėjo Via Egnatia kelias, jungęs Romos kolonijas nuo Adrijos jūros iki Bosforo sąsiaurio. 526 m. sugriautas žemės drebėjimo. Vėliau atstatytas romėnų. Per XIXII a. slavų ir avarų antpuolius nuniokotas, 867 m. užimtas bulgarų, 990 m. įkurta sostinė, X a. pastatyta caro Samuelio tvirtovė. Nuo 1018 m. priklausė Bizantijos imperijai. 1083 m. užimtas normanų. XIIIXIV a. priklausė Salonikų kunigaikštystei, Epyro karalystei, antrajai Bulgarijos karalystei, Bizantijos imperijai, nuo 1334 m. – Serbijai, nuo 1389 m. – Osmanams. Po 1912–13 m. Balkanų karų atiteko Serbijai. 1945 m. priklausė Jugoslavijos Makedonijos Respublikai, 1991 m. nepriklausomai joje susikūrusioje valstybėje.[2]

Sportas

Išnašos

  1. „Natural and Cultural Heritage of the Ohrid region“. UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2020-11-03.
  2. Ochridas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009