Ocu

Ocu
jap. 大津市
      
Ocu
Ocu
35°1′00″ š. pl. 135°51′00″ r. ilg. / 35.01667°š. pl. 135.85000°r. ilg. / 35.01667; 135.85000 (Ocu)
Laiko juosta: (UTC+9)
Valstybė Japonijos vėliava Japonija
Regionas Kansajaus regionas
Prefektūra Šigos prefektūra
Gyventojų (2012) 341 684
Plotas 464,10 km²
Tankumas (2012) 736 žm./km²
Tinklalapis www.city.otsu.shiga.jp
Vikiteka Ocu
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 688

Ocu (jap. 大津市 = Ōtsu-shi) – Šigos prefektūros Japonijoje administracinis centras. 330 tūkst. gyventojų (2008 m.)

Istorija

Nuo 667 m. iki 672 m. imperatoriaus Tendži čia buvo įkurti Omiocu rūmai.

XII a. Avadzu, pietinėje Ocu dalyje, vyko Avadzu mūšis.

Miestas įkurtas 1898 m. spalio 1 d.

Ocu Šigos prefektūroje

Geografija

Ocu miestas įsikūręs prie didžiausio Japonijoje Bivos ežero ir Hiėjaus kalno. Pro jį teka Jodas.

Miestai partneriai

Miesto simboliai

Oficiali miesto gėlė – Viola eizanensis, medis – smailiadantė vyšnia (Prunus serrulata) , paukštis – rudagalvis kiras.

Nuorodos

Šigos prefektūros kontūrai Šigos prefektūra
Miestai
Higašiomis | Hikonė | Jasu | Koka | Konanas | Kusacu | Maibara | Morijama | Nagahama | Ocu (sostinė) | Omihačimanas | Ritas | Takašima
Apskritys
Ečio apskritis | Gamo apskritis | Higašiadzajaus apskritis | Ikos apskritis | Inukamio apskritis
Ž • A • R
Pasaulio paveldo objektai Japonijoje
Šiaurės ir rytų
Širakamio kalnai (1993) · Istoriniai kaimai Širakava ir Gokajama (1995) · Niko šventvietės ir šventyklos (1999) · Širetokas (2005) · Ogasavaros salos (2011) · Fudži kalnas, šventa vieta ir meninio įkvėpimo šaltinis (2013) · Tomiokos šilko fabrikas ir susiję vietos (2014) · Meidži pramoninės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba (2015) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (Nacionalinis Vakarų meno muziejus) (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis) · Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje (2021)
Japonijos vėliava
Japonijos vėliava
Vidurio
Vakarų ir pietų
Baltojo garnio (Himedži) pilis (1993) · Jakušima (1993) · Hirošimos taikos memorialas (1996) · Icukušimos šintoistų maldykla (1996) · Gusuku vietovės ir kita Riūkiū karalystės nuosavybė (2000) · Ivami Gindzano sidabro kasykla ir kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Hiraidzumis – šventyklos, sodai ir archeologinės vietos, vaizduojančios budistų Tyrąją žemę (2011) · Šventoji Okinošimos sala ir susijusios vietos Munakatos regione (2017) · Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione (2018) · Amami Ošima, Tokunošima, šiaurinė Okinava ir Iriomotė (2021)
Nematerialusis
Nogaku teatras (2008) · Ningio džioruri bunraku lėlių teatras (2008) · Kabukio teatras (2008) · Akiu-no taue šokis (2009) · Daimokutate (2009) · Dainičido bugaku (2009) · Gagaku (2009) · Hajačinės kagura (2009) · Odžija-čidžimis, Ečigo džiofu: bemerijos pluošto technologijos Uonumos regione, Niigatos prefektūroje (2009) · Noto pusiasalio aenokoto (2009) · Tradiciniai ainų šokiai (2009) · Kumiodoris, tadicinis Okinavos muzikinis teatras (2010) · Jūki-cumugi, šilko audinių gamybos technika (2010) · Mibu-no hana taue, ryžių sodinimo ritualas Mibu vietovėje, Hirošimoje (2011) · Sada šinno, šventasis šokis Sados maldykloje, Šimanėje (2011) · Nači dengaku, religinis menas atliekamas Načio ugnies šventėje (2012) · Washoku, tradicinė japonų maisto kultūra, ypač Naujų metų švenčių metu (2013) · Washi, tradicinio japoniško rankų darbo popieriaus amatas (2009/2014) · Šventės su šventiniais vežimais (2009/2016) · Raihošin, kaukėtų dievybių pasirodymai (2009/2018) · Tradiciniai įgūdžiai, technikos ir žinios skirtos Japonijos medinės architektūros išsaugojimui (2020) · Furyu odori – ritualiniai šokiai, persmelkti žmonių vilčių ir maldų (2009/2022)