Paleosibiriečių kalbos

Paleosibiriečių kalbos
PaplitimasRusija, Japonija, JAV, Kanada, Grenlandija
Kilmėgeografinis grupavimas
Klasifikacijaeskimų-aleutų, Jenisiejaus, Čiukčių-kamčiadalų, jukagyrų, nivchių, ainų

Paleosibiriečių kalbos (kitaip paleoazijiečių kalbos, Senovės Sibiro kalbos) – keletas izoliuotų kalbų bei kalbų grupių, paplitusių šiaurės ir šiaurės rytų Sibire, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose bei Aliaskoje. Praktiškai visos paleosibiriečių kalbos neskaitlingos, nykstančios.

Paleosibiriečių kalbos nepasiduoda jokiai akivaizdžiai lingvistinei klasifikacijai – tiek jų tarpusavio ryšiai, tiek santykiai su kitomis kalbų grupėmis tėra hipotetiniai. Paleosibiriečių kalbas bandyta jungti į hipotetines na-denė arba denė-Jenisiejaus kalbų grupes, Uralo–Sibiro grupę.[1] Bandyta ieškoti jų ryšių su korėjiečių kalba.

Paleosibiriečių kalboms priklauso:[2]

Šaltiniai

  1. Fortescue, Michael. 1998. Language Relations across Bering Strait: Reappraising the Archaeological and Linguistic Evidence. London and New York: Cassell.
  2. Olegas Poliakovas. Paleoazijiečių kalbos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010