Ričardas Niksonas
| Ričardas Niksonas angl. Richard Milhous Nixon | |
|---|---|
| 37-asis JAV prezidentas | |
| |
| Gimė | 1913 m. sausio 9 d. Jorba Linda, Kalifornija |
| Mirė | 1994 m. balandžio 22 d. (81 metai) Niujorkas |
| 37-asis JAV prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1969 m. sausio 20 d. – 1974 m. rugpjūčio 9 d. |
| Ankstesnis | Lyndon B. Johnson |
| Vėlesnis | Gerald Ford |
| 36-asis JAV viceprezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1953 m. sausio 20 d. – 1961 m. sausio 20 d. |
| Ankstesnis | Alben W. Barkley |
| Vėlesnis | Lyndon B. Johnson |
 Vikiteka |
Richard Nixon |
| Parašas | |
| |
Ričardas Niksonas (angl. Richard Nixon; pilnas vardas angl. Richard Milhous Nixon; 1913 m. sausio 9 d. – 1994 m. balandžio 22 d.) – 37-asis JAV prezidentas, valdęs šalį 1969–1974 m. Atsistatydino dėl Votergeito skandalo.
Votergeito skandalas
Dar 1972 m. birželio 17 d. JAV vykstant eilinei prezidento rinkimų kampanijai į Demokratų partijos kandidato rinkimuose George McGovern štabo būstinę įsibrovė ir buvo sulaikyti 5 asmenys, kurie fotografavo demokratų partijos dokumentus bei bandė paslėpti pasiklausymo įrangą. Incidento, vėliau pavadinto Votergeito skandalu, tyrimas truko daugiau nei dvejus metus. Per tą laiką JAV prezidentu buvo perrinktas Ričardas Niksonas, iš kurio buvo reikalaujama perduoti tyrimui jo pokalbių su padėjėjais, įrašus. R. Niksonui atsisakius tai padaryti, Atstovų Rūmai 1974 m. vasario 6 d. nusprendė jo atžvilgiu pradėti apkaltos procedūrą. 1974 m. rugpjūčio 5 d. išviešinus kitų kasečių su R. Niksono pokalbių įrašais turinį, tapo aišku, kad apkaltą palaikys ir Respublikonų partijos nariai. Rugpjūčio 9 d. R. Niksonas atsistatydino, o G. Ford buvo prisaikdintas naujuoju JAV prezidentu. 1974 m. rugsėjo 8 d. G. Fordas suteikė R. Niksonui malonę už visus nusikaltimus, kuriuos jis galėjo padaryti būdamas JAV prezidentu.[1]
Apkaltos procesas
Prieš Amerikos prezidentą Ričardą Niksoną buvo iškelta viena didžiausių apkaltos bylų. Pats prezidentas asmeniškai nusikaltimų nedarė, bet jo parankiniai naktį įsmuko į Watergate'o viešbutį, kuriame vyko demokratų, jo priešininkų, partijos suvažiavimas, ir ten įrengė pasiklausymo aparatūrą. Niksonas neigė žinojęs apie tai, vėliau bandė gelbėti savo parankinius. Dar – naudojo CŽV ir FTB aparato žmones savo tikslams, rinko žinias apie savo priešus ir savo tikslams naudojo gaunamą iš tų žinybų slaptą informaciją. Kongresas ir Senatas pripažino būtinybę prezidentą apkaltinti. Štai ką prezidentas Ričardas Niksonas 1974 metų rugpjūčio 8 d. pasakė per visas Amerikos radijo ir televizijos stotis:
„Visuose sprendimuose, kuriuos man teko priimti būnant visuomenės tarnyboje, aš visada stengiausi daryti tai, kas naudinga tautai. Per visą ilgą ir sunkų Votergeito laikotarpį aš jaučiau, kad mano pareiga ištverti, dėti visas pastangas išbūti tarnyboje, į kurią jūs mane išrinkote. Tačiau pastarosiomis dienomis man tapo akivaizdu, kad Kongrese daugiau neturiu pakankamai stiprios politinės bazės, kuri galėtų pateisinti tokias mano pastangas. Tai bazei nykstant dabar aš matau, kad nėra reikalo šį procesą tęsti. Man būtų geriau eiti iki galo, nesvarbu, kaip man asmeniškai tai būtų skaudu, ir visa mano šeima vieningai ragino mane būtent taip elgtis. Bet valstybės interesai turi būti aukščiau už bet kokius asmeniškus interesus. Matau, kad neturiu tokios Kongreso paramos, kuri reikalinga, kad būtų priimami svarbūs nutarimai, paramos, kuri reikalinga vykdant mano pareigas. Aš niekada gyvenime nesu metęs man patikėto darbo. Palikti šią tarnybą nepasibaigus kadencijai man bjauru, tam priešinasi visa mano prigimtis. Bet kaip prezidentas aš turiu kelti Amerikos interesus į pirmą vietą. Amerikai reikia prezidento, dirbančio visomis jėgomis, ir reikia visomis jėgomis dirbančio Kongreso. Tęsti kovą dar kelis mėnesius tam, kad aš asmeniškai pasiteisinčiau, reikštų, kad ir prezidento, ir Kongreso dėmesys būtų beveik visiškai užimtas ta kova. Todėl aš atsistatydinu iš prezidento posto nuo rytojaus vidurdienio. Darydamas tai, aš tikiuosi, kad Amerika pradės sveikti. Jai labai to reikia“.
Pasibaigus prezidento kadencijai
1991 m. kovą R. Niksonas tris dienas lankėsi Lietuvoje, kur spaudos konferencijoje pareiškė, jog tuometis JAV prezidentas Džordžas Bušas galėtų aktyviau remti Baltijos valstybių nepriklausomybės siekius. Iš Lietuvos R. Niksonas išvyko į Maskvą susitikti su TSRS vadovu Michailu Gorbačiovu.[2]
Šaltiniai
- ↑ http://www.historyplace.com/speeches/ford.htm "Gerald R. Ford Pardoning Richard Nixon"
- ↑ Čepaitis, Virgilijus (2018). „Sugrįžimas į žemėlapį. Aukščiausioji Taryba nuo 1991-01-13 iki 1991-11-03“ (PDF). Kultūros barai (4): 73. Nuoroda tikrinta 2019-12-30.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Alben W. Barkley |
JAV viceprezidentas 1953–1961 |
Po to: Lyndonas Džonsonas |
| Prieš tai: Lyndonas Džonsonas |
JAV prezidentas 1969–1974 |
Po to: Džeraldas Fordas |
| |||||||
|
Šis straipsnis apie politiką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |