Rugpjūčio 8

Rugpjūčio 8 yra 220-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 221-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 145 dienos.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė orgazmo diena.

Vardadieniai

Dominykas – Tulgirdas – Daina – Elidijus – Gustavas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1257 – popiežius Aleksandras IV uždraudė skelbti kryžiaus žygį, organizuotą pranciškono Baltramiejaus Prahiškio prieš lietuvius ir jotvingius, nes tai buvo nenaudinga Vokiečių ordinui;^[1]
• 1464 – septintuoju žemaičių vyskupu paskelbtas kunigas Motiejus Topolietis;
• 1655 – Rusijos kariuomenė okupavo Vilnių, kuriame kilo 17 parų trukęs gaisras;
• 1864 – Vilniaus generalgubernatoriaus įsaku panaikinti bernardinų ir pranciškonų vienuolynai;
• 1992 – Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai iškovojo trečią vietą.

Gimimo dienos

• 1864 m. – Juozas Baranauskas, Lietuvos knygnešys (m. 1928 m.).
• 1881 m. – Juliusas Klosas, lenkų architektas, Vilniaus (tuometinio Stepono Batoro) universiteto profesorius (m. 1933 m.).
• 1882 m. – Vladislovas Starevičius, lenkų kilmės režisierius, lėlinės animacijos pradininkas, XX a. pirmoje pusėje kūręs Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje (m. 1965 m.).
• 1890 m. – Benediktas Gauronskas, kunigas (m. 1969 m.).
• 1903 m. – Antanas Juknevičius, Lietuvos teisininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1995 m.).
• 1918 m. – Eduardas Budreika, Lietuvos inžinierius, architektas, profesorius (m. 2007 m.).
• 1925 m.:
  • Albertas Masiūnas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1988 m.).
  • Juozas Bartninkas, veterinarijos gydytojas mikrobiologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1929 m.:
  • Daina Kazimira Galvydytė, Lietuvos geografė, fizinių mokslų daktarė.
  • Lionginas Abarius, lietuvių choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 2022 m.).
  • Vytautas Ažušilis, lietuvių ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, rašytojas.
• 1930 m. – Arūnas Žebriūnas, lietuvių kino režisierius, scenarijų autorius (m. 2013 m.).
• 1932 m.:
  • Justinas Valenta, Lietuvos politinis veikėjas (m. 2015 m.).
  • Stasys Petronaitis, lietuvių teatro ir kino aktorius. Žmona – aktorė Regina Zdanavičiūtė (m. 2016 m.).
• 1936 m. – Vytautas Almanis, prozininkas.
• 1945 m. – Vytautas Bigelis, Uzbekijos chemikas neorganikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 1999 m.).
• 1946 m. – Saulius Lipčius, Lietuvos violončelininkas.
• 1947 m. – Leonardas Deglius, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1950 m.:
  • Laima Juzėnienė, pedagogė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Laima Raubiškienė, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1951 m.:
  • Nijolė Laurinkienė, Lietuvos etnologė, tautosakininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
  • Valdimaras Janulis, Lietuvos farmakognostas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1952 m.:
  • Aleksandras Žikevičius, pedagogas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis veikėjas.
  • Irena Spulginienė, Lietuvos ir Šiaulių rajono ūkio, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m.:
  • Mykolas Dromantas, pedagogas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.
  • Rima Giržadienė, Lietuvos bibliotekininkė, kraštotyrininkė.
• 1960 m. – Artūras Bakšinskas, Lietuvos teisininkas, politikas (m. 2022 m.).
• 1961 m. – Remigijus Kelneris, ūkininkas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Gediminas Čepulis, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Rolandas Zuoza, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Manfredas Žymantas, gydytojas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1979 m. – Tomas Ambrozaitis, Lietuvos choro ir orkestro dirigentas, pedagogas.
• 1981 m. – Artūras Katulis, ledo ritulio žaidėjas, žaidžiantis Rusijos pirmojoje lygoje, Almetjevsko „Neftianik“ komandoje. Jis taip pat Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinėje. Žaidžia gynėjo pozicijoje.

Mirtys

• 1960 m. – Pranas Mantvydas, Lietuvos filosofas, vertėjas (g. 1894 m.).
• 1969 m. – Kazimieras Kavaliauskas, pedagogas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1903 m.).
• 1986 m. – Jurgis Kisnėrius, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras (g. 1920 m.).
• 1998 m. – Algis Čuplinskas, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, vienas Lietuvos radioelektronikos ir kompiuterijos pramonės pradininkų (g. 1929 m.).
• 2007 m. – Vitalija Tuomaitė, viena žymiausių Lietuvos krepšininkių, Lietuvos moterų krepšinio rinktinės (1982–1998) žaidėja (g. 1964 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 48 m. pr. m. e. – įvyko Farsalo mūšis, kurį laimėjo Cezaris prieš Pompėjų ir taip užbaigė tarp jų vykusį pilietinį karą;
• 1570 – pasirašyta Sen Žermeno taikos sutartis, užbaigusi trečiajį hugenotų arba Prancūzijos pilietinį karą;
• 1588 – anglai sumušė ispanų „Nenugalimosios armados“, kurią prieš tai išblaškė audra, likučius;
• 1786 – Mišelis Gabrielis Pakardas (Michel-Gabriel Paccard) pirmasis įkopė į aukščiausią Europos kalną Monblaną;
• 1945 – Sovietų Sąjunga paskelbė karą Japonijai ir įsiveržė į Mandžiūriją;
• 2008 – prasidėjo karinis Rusijos ir Gruzijos konfliktas. Konfliktas dėl P. Osetijos.

Gimimo dienos

• 1694 m. – Frensis Hačesonas, Alsterio škotų Apšvietos filosofas (m. 1746 m.).
• 1879 m. – Emilianas Sapata Salasaras, pagrindinė figūra Meksikos revoliucijoje, kuri prasidėjo 1910, ir kuri pradžioje buvo nukreipta prieš prezidentą Porfirijų Diasą. Jis suformavo svarbią revoliucinę jėgą, Pietų išlaisvinimo kariuomenę, ir jai vadovavo (m. 1919 m.).
• 1894 m. – Janis Liepinis, latvių tapytojas (m. 1964 m.).
• 1902 m. – Polis Adrienas Morisas Dirakas, anglų fizikas teoretikas, vienas kvantinės mechanikos kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1984 m.).
• 1905 m. – Herbertas Jankūnas, Vokietijos archeologas, daktaras (m. 1990 m.).
• 1922 m. – Valdis Albergas, latvių skulptorius (m. 1984 m.).
• 1925 m. – Alija Izetbegovičius, bosnių politikas^[2] (m. 2003 m.).
• 1933 m. – Carmine Persico, Niujorko Gambino mafijos šeimos bosas.
• 1937 m. – Dustin Hoffman, amerikiečių aktorius^[3].
• 1946 m. – No Mu Hionas, 16-asis Pietų Korėjos prezidentas, ėjęs pareigas nuo 2003 m. vasario 25 iki 2008 m. vasario 25 d. Prieš tapdamas politiku, buvo žmogaus teisių specialistas (m. 2009 m.).
• 1952 m. – Jostein Gaarder, norvegų rašytojas^[4].
• 1953 m. – Naidželas Manselas, F1 čempionas, juo tapęs 1992 metais su Williams F1 komanda.
• 1961 m.:
  • Andžejus Kremeris, lenkų teisininkas, diplomatas, generalinis konsulas, politinis veikėjas, Lenkijos užsienio reikalų viceministras (m. 2010 m.).
  • David Howell Evans, airių roko grupės U2 gitaristas.
• 1964 m. – Klausas Ebner, yra Austrijos rašytojas. Rašo romanus, trumpus pasakojimus, ir esė, be to, jis rašo poeziją iš vokiečių ir katalonų kalbomis.
• 1978 m.:
  • Louis Laurent Saha, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Everton klubo puolėjas.
  • Masamasas Čangajus, futbolininkas, Togo rinktinės ir Benevento klubo gynėjas (m. 2010 m.).
• 1981 m.:
  • Harel Skaat, Izraelio dainininkas.
  • Rodžeris Federeris, šveicarų tenisininkas, pirmoji pasaulio raketė (nuo 2009 m. liepos 6 d.).^[5][6][7].
• 1983 m. – Oskars Kļava, Latvijos futbolininkas, gynėjas. Žaidžia komandoje FHK Liepājas Metalurgs.
• 1984 m. – Brenda Daniela Cardone Gandini Pisanu, Argentinos aktorė, modelis ir dainininkė.
• 1987 m. – Katie Liu Leung, škotų aktorė^[8].

Mirtys

• 1295 m. – Otonė Viskontis, Milano arkivyskupas, Viskončių šeimos narys, Viskončių valdymo Milane pradininkas (g. 1207 m.).
• 1746 m. – Frensis Hačesonas, Alsterio škotų Apšvietos filosofas (g. 1694 m.).
• 1869 m. – Roger Fenton, britų fotografijos pradininkas, vienas pirmųjų karo fotografų (g. 1819 m.).
• 1947 m. – Francis Aleksandras Baluodis, latvių archeologas, Latvijos nacionalinės archeologijos mokyklos ir paminklosaugos principų kūrėjas (g. 1882 m.).
• 1965 m. – Janis Baluodis, Latvijos valstybės ir karinis veikėjas. Nuo 1919 m. generolas (g. 1881 m.).
• 1991 m. – Ivanas Nikitovičius Kožedubas, TSRS aviacijos maršalas, tris kartus Tarybų Sąjungos didvyris (1944, 1944, 1945) (g. 1920 m.).
• 1994 m.:
  • Danutė Stanelienė, Raudonosios Armijos viršila, viena žinomiausių Raudonosios Armijos kulkosvaidininkų^{[reikalingas šaltinis]}, pilna Šlovės ordino kavalierė (pirmoji taip apdovanota moteris Raudonojoje Armijoje). (g. 1922 m.).
  • Leonidas Leonovas, rusų rašytojas (g. 1899 m.).
• 1996 m. – Nevill Francis Mott, anglų fizikas, Nobelio premijos laureatas^[9] (g. 1905 m.).
• 2010 m. – Masamasas Čangajus, futbolininkas, Togo rinktinės ir Benevento klubo gynėjas (g. 1978 m.).
• 2021 m. – Janas Kaplinskis, estų poetas ir rašytojas (g. 1941 m.).^[10]
• 2022 m. – Olivia Newton-John, australų dainininkė ir aktorė (g. 1948 m.).^[11]
• 2023 m. – Sikstas Rodrigesas, amerikiečių folkroko muzikantas ir kompozitorius (g. 1942 m.).^[12]

Nuorodos