Sąrašas:Senovės romėnų pilietiniai karai ir sukilimai

Senovės Romos pilietinių karų ir sukilimų sąraše pateikiamas pilietinių karų ir sukilimų bei maištų senovės Romoje (Romos karalystėje, Romos respublikoje ir Romos imperijoje) sąrašas nuo III a. pr. m. e. iki Vakarų Romos imperijos žlugimo. Konfliktai su išorės priešu aprašyti straipsnyje. Romėnų karų ir mūšių sąrašas.

III a. pr. m. e.

  • 241 m. pr. m. e.: Faliskų sukilimas, numalšintas[1]
  • 216–203 m. pr. m. e.: Romos sąjungininkai italai pereina į priešininkų kartaginiečių pusę per Antrąjį pūnų karą

II a. pr. m. e.

  • 135–132 m. pr. m. e.: Pirmasis Sicilijos vergų sukiliimas Sicilijoje, numalšintas[2][3]
  • 125 m. pr. m. e.: Fregelių maištas, reikalaujant jiems suteikti Romos pilietybę; sukilimas numalšintas[4]
  • 104–100 m. pr. m. e.: Antrasis Sicilijos vergų sukiliimas Sicilijoje, numalšintas[5]

I a. pr. m. e.

  • 91–87 m. pr. m. e.: socialinis karas (bellum sociale) tarp Romos ir Kvinto Popedijaus Silo ir Gajaus Papijaus Mutilo vadovaujamų italų sukilėlių; Romos pergalė.
  • 88 m. pr. m. e.: Sulos žygis į Romą, per kurį jo priešininkas Gajus Marijus buvo paskelbtas už įstatymo ribų
  • 87 m. pr. m. e.: Bellum Octavianum, pilietinis karas tarp konsulų Kornelijaus Cinos ir Oktavijaus; Cinos pergalė.
  • 83–81 m. pr. m. e.: Sulos pilietinis karas tarp Sulos ir Cinos šalininkų; Sulos pergalė.
  • 80–72 m. pr. m. e.: Sertorijos karas tarp Romos ir Ispanijos provincijų, vadovaujamų Kvinto Sertorijaus, buvusio Mariaus ir Cinos šalininko; Sulos pergalė.
  • 77 m. pr. m. e.: Lepido maištas prieš Sulo valdymą; Sulos pergalė.
  • 73–71 m. pr. m. e.: Trečiasis vergų sukilimas Italijoje, geriau žinomas Spartako sukilimo vardu; numalšintas.
  • 63–62 m. pr. m. e.: Katilinos vadovaujamas sąmokslas prieš Senatą; nugalėjo Senatas.
  • 49–45 m. pr. m. e.: Cezario pilietinis karas tarp Julijaus Cezario ir Optimatų, iš pradžių vadovaujamas Pompėjaus Didžiojo (Gnaeus Pompeius Magnus); Cezario pergalė.
  • 46 m. pr. m. e.: Belovakų genties sukilimas Šiaurės Rytų Galijoje; numalšintas
  • 44 m. pr. m. e.: Alobrogų sukilimas Galijoje; numalšintas
  • 44–43 m. pr. m. e.: Pilietinis karas tarp Senato armijos (kuriai iš pradžių vadovavo Ciceronas, o paskui Oktavianas ) ir Antonijaus, Lepido bei jų bendražygių armijos; baigėsi paliaubomis.
  • 44–42 m. pr. m. e.: Liberatorių pilietinis karas tarp Antrojo triumvirato ir Liberatorių ( Bruto ir Kasijaus, Cezario žudikų); triumvirato pergalė.
  • 44–36 m. pr. m. e.: Bellum Siculum, karas tarp Antrojo triumvirato (ypač Oktaviano ir Agripos ) ir Seksto Pompėjaus, Pompėjaus sūnaus; triumvirato pergalė.
  • 41–40 m. pr. m. e.: Perusėnų karas tarp Oktaviano pajėgų prieš Liucijų Antonijų ir Fulviją (jaunėlį Marko Antonijaus brolį ir žmoną); Oktaviano pergalė.
  • 38 m. pr. m. e.: Akvitaniečių genčių sukilimas, numalšintas Marko Vipsanijaus Agripos
  • 32–30 m. pr. m. e.: Akcijaus karas tarp Oktaviano bei jo draugo bei generolo Agripos prieš Antonijų ir Kleopatrą; Oktaviano pergalė.
  • 30–29 m. pr. m. e.: Morinių ir treverių genčių sukilimas Šiaurės Galijoje, remiant germanams; numalšintas
  • 30 m. pr. m. e.: sukilimas Nilo deltoje ir Tėbuose; sukilimą numalšino Gajus Kornelijus Galas
  • 28–27 m. pr. m. e.: maištas Akvitanijoje; sukilimą numalšino Markas Valerijus Messala Korvinius
  • 13 m. pr. m. e.: Dioniso šventiko Vologaso sukilimas Trakijoje; numalšintas
  • 11–9 m. pr. m. e.: pietinių kalnų genčių maištas Trakijoje; numalšino Kalpurnijus Pizonas
  • 4 m. pr. m. e.: žydų sukilimas Judėjoje; sukilimą numalšino Publijus Kvinktilijus Varas

I a.

  • 3–6: Getulių (berberų genties) sukilimas Mauretanijoje; sukilimą numalšino Kosas Kornelijus Lentulius Getulikas
  • 6: Galilėjos Judo sukilimas prieš romėnų mokesčius; sukilimas numalšintas
  • 6–9: Bellum Batonianum, didelio masto maištas prieš Romą Ilyrijoje; numalšintas Tiberijaus
  • 9: Germanų genčių vadas Arminijus per maištą sunaikino tris romėnų legionus Teutoburgo miško mūšyje ir visam laikui nutraukė romėnų pastangas užkariauti germanų teritorijas į rytus nuo Reino.
  • 14: Legionų maištas Germanijoje ir Ilyrijoje; numalšino Germanikas ir Drusas Julijus Cezaris
  • 17–24: Takfarino sukilimas Šiaurės Afrikoje; sukilimą numalšino Publijus Kornelijus Dolabela
  • 21: Treverų, edujų, andekavių ir turonių sukilimas, vadovaujamas Julijaus Floro ir Julijaus Sakroviro Galijoje; sukilimą numalšino Gajus Silijus ir Gajus Kalpurnijus Aviola
  • 21: Trakų genčių koilaletų, odrisidų ir dijų sukilimas Trakijoje; sukilimą numalšino Velėjus
  • 26: maištas Trakijoje; sukilimą numalšino Gajus Popėjus Sabinas
  • 28: Frisių sukilimas Baduhenos miško mūšyje; sukilėlių pergalė
  • 36: Cietajų maištas Kapadokijoje; sukilimą numalšino Markas Trebelijus
  • 38: Riaušės Aleksandrijoje
  • 40: Dar vienerios riaušės Aleksandrijoje
  • 40–44: Edemono ir Sabalo sukilimas Mauretanijoje; sukilimą numalšino Gajus Suetonijus Paulinas ir Gnėjus Hosidijus Geta
  • 42: nepavykęs Liucijaus Aruntijaus Kamilio Skriboniano bandymas uzurpuoti valdžią Dalmatijoje
  • 46: Trakijos karalystės riaušės prieš romėnus po karaliaus Roimetalko III mirties; sukilimas numalšintas
  • 46–48: Jokūbo ir Simono sukilimas Galilėjoje; sukilimas numalšintas
  • 60–61: Būdikos sukilimas Britanijoje; sukilimą numalšino Gajus Suetonijus Paulinas
  • 66–73: Pirmasis žydų ir romėnų karas; sukilimas numalšintas
  • 68: sukilimas Lugduno Galijoje, vadovaujamas Gajaus Julijaus Vindekso; sukilimą numalšino Liucijaus Verginijaus Rufo armija
  • 68–69: keturių imperatorių metai po Nerono savižudybės 68 m. Generolai Galba, Otonas ir Vitelijus kelis mėnesius atiminėja vienas iš kito sostą. Generolas Vespasianas, iki tol kovojęs su maištu Judėjoje, laimi ir duoda pradžią Flavijų dinastijai.
  • 69: Pirato Aniceto sukilimas Kolchidėje; numalšintas Virdijaus Dvynio
  • 69–70: Sukilimas Galijoje, suorganizuotas batavių, treverų ir lingonų; sukilimas numalšintas
  • 79–80: nepavykęs Terencijaus Maksimo, Pseudo-Nerono, mėginimas uzurpuoti valdžią Azijoje
  • 89: Liucijaus Antonijaus Saturnino sukilimas su dviem legionais Aukštutinėje Germanijoje; sukilimas numalšintas

II a.

  • 115–117: Kitoso karas Egipte, Kirenaikoje ir Kipre; sukilimas numalšintas
  • 117: sukilimas Mauretanijoje; sukilimą numalšino Marcijus Turbonas
  • 122: Riaušės Aleksandrijoje dėl egiptiečių dievo Apio
  • 132–136: Bar Kokhbos sukilimas Judėjoje; sukilimas numalšintas
  • 152: klajoklių genčių ir plėšikų iš Šiaurės Afrikos invazijos; slopinamos statant gynybos sistemas ir įtvirtinimus[6]
  • 153: Aleksandrijos riaušės
  • 172: Būkoloi sukilimas Egipte; sukilimą numalšino Gajus Avidijus Kasijus
  • 175: nepavykęs Avidijaus Kasijaus mėginimas uzurpuoti valdžią rytinėse Romos imperijos dalyse
  • 185: Pertinakas numalšino armijos maištą Britanijoje
  • 190: Du maištai Afrikoje, numalšinti Pertinako
  • 193–197 m.: Penkių imperatorių metai ir vėliau sekęs pilietinis karas tarp generolų Septimijaus Severo, Pescenijaus Nigerio ir Klodijaus Albino po Komodo nužudymo (192 m. po Kr.) ir vėlesnių Pertinako ir Didijaus Juliano (193 m. po Kr.) žmogžudysčių. Severas laimėjo ir įkūrė Severų dinastiją.

III a.

  • 218: Antiochijos mūšis tarp imperatoriaus Makrino ir jo varžovo Elagabalo; laimėjo Elagabalas.
  • 219: nepavykęs Vero ir Gellijaus Maksimo bandymas uzurpuoti valdžią Sirijoje.
  • 221: nepavykęs Seleuko bandymas uzurpuoti valdžią (spėjama, Mezijoje)
  • 227: nepavykęs Sejaus Sallustijaus bandymas uzurpuoti valdžią Romoje
  • 232: nepavykęs Taurinijaus bandymas uzurpuoti valdžią Sirijoje.
  • 235–284: Trečiojo amžiaus krizė – dėl imperatoriaus sosto tarpusavyje kovojo mažiausiai 26 pretendentai.
    • 238: Šešių imperatorių metai vykstant kovoms tarp įvairių generolų prieš Maksiminą Traksą, kovoms tęsiantis ir po jo nužudymo. Pupienas, Balbinas ir Gordijonas III pakeičia Maksiminą, tačiau pirmieji du nužudomi pirmaisiais mėnesiais ir išgyvena tik Gordijonas III.
    • 240: nepavykęs Sabiniano bandymas uzurpuoti valdžią Mauretanijoje
    • 248–249: nepavykę Jotapiano Sirijoje ir Pakatiano Mezijoje bandymai uzurpuoti valdžią.
    • 249: Veronos mūšyje sukilėlių nužudytas ir nuverstas imperatorius Filipas Arabas, jį pakeitė Decijus.
    • 250: nepavykęs Liciniano bandymas uzurpuoti valdžią Romoje.
    • 251: nepavykęs Tito Julijaus Prisko bandymas uzurpuoti valdžią Trakijoje.
    • 252: nepavykęs Cirijado bandymas uzurpuoti valdžią Sirijoje.
    • 253: Emilijano ir Valerijono įvykdyti perversmai: Imperatoriai Trebonianas Galas ir Volusianas nužudyti savo kareivių, juos pakeičia Emilijanas. Valerijanas suorganizuoja Reino legionus ir nužudo Emilijaną.
    • 254: nepavykęs Urano bandymas uzurpuoti valdžią Sirijoje.
    • 260: Nepavykę Ingenujo ir Regalijano bandymai uzurpuoti valdžią Panonijoje.
    • 260–261: nepavykę Makrijano Didžiojo, Makrijano Mažojo, Kijetuso ir Balistos bandymai uzurpuoti valdžią Rytuose
    • 260–274: atsiskyrė Galų imperija
    • 261: nepavykę Liucijaus Piso ir Valenso Tesalonikiečio bandymai uzurpuoti valdžią Achėjoje.
    • 261–262: nepavykę Musijaus Emilijano ir Memoro bandymai uzurpuoti valdžią Egipte.
    • 267: nepavykęs Meonijaus bandymas uzurpuoti valdžią Palmyroje.
    • 268: nepavykęs Aureolio bandymas uzurpuoti valdžią Vakaruose. Jo kareiviai nužudė imperatorių Galieną, o Klaudijus Gotikas pasiskelbė imperatoriumi.
    • 270: Aurelianas nuvertė nuo sosto Kvintilą.
    • 270–273: atsiskyrė Palmyro imperija.
    • 271: nepavykę Felicisimo bandymas uzurpuoti valdžią Romoje ir Septimijaus bandymas uzurpuoti valdžią Dalmatijoje.
    • 275: Pretorijų gvardija nužudė Aurelianą ir jį pakeitė Markusas Klaudijus Tacitas
    • 276: Probusas uzurpavo Floriano sostą.
    • 280: nepavykęs Julijaus Saturnino bandymas uzurpuoti valdžią Rytuose.
    • 280–281: nepavykę Prokulo ir Bonoso bandymai uzurpuoti valdžią Vakaruose.
    • 282: Probusas nužudomas jo paties kareivių. Naujasis imperatorius Karas galėjo būti susijęs su sąmokslu.
    • 283–285: nepavykęs Sabino Juliano bandymas uzurpuoti valdžią.
    • 284–285: Diokletianas nuverčia Kariną nuo sosto ir uzurpuoja valdžią.
  • 284–286: Bagaudų sukilimas Galijoje, vadovaujamas Eliano ir Amando; sukilimas numalšintas
  • 286–296 : Karaūzijos ir Alekto sukilimas Britanijoje ir Šiaurės Galijoje; sukilimas numalšintas
  • 293: Busirio ir Kopto miestų sukilimas Egipto Tėbuose; sukilimą numalšino Galerijus
  • 297–298 : nepavykęs Domicijaus Domiciano ir Achilėjo bandymas uzurpuoti valdžią Egipte.

IV a.

  • 303: nepavykęs Eugenijaus bandymas uzurpuoti valdžią Romos Sirijoje
  • 306–324: Tetrarchijos pilietiniai karai, prasidėję Maksencijaus įvykdytu valdžios uzurpavimu ir Flavijaus Valerijaus Severo pralaimėjimu bei baigęsi Licinijaus pralaimėjimu Konstantinui I 324 m. Dėl šių karų subyrėjo Diokletiano įsteigta tetraarchija.
  • 334: nepavykęs Kalokero bandymas uzurpuoti valdžią Kipre
  • 337: Cezariai Dalmatijus ir Hanibalianas nužudyti kareivių per Konstancijaus II organizuotą valymą.
  • 340: Pilietinis karas, kai netoli Akvilėjos Konstantas nugalėjo Konstantiną II.
  • 350–353: Romos pilietinis karas 350–353 m., kai Konstantinas II nugalėjo Konstantą nužudžiusį uzurpatorių Magnenciją.
  • 351–352: žydų sukilimas prieš Konstancijų Galą Sirijos Palaestinoje; sukilimas numalšintas
  • 355: nepavykęs Klaudijaus Silvano bandymas uzurpuoti valdžią Galijoje
  • 361: Juliano Apostato uzurpavimas
  • 365–366: Prokopijaus sukilimas, kai imperatorius Valensas nugalėjo uzurpatorius Prokopijų ir Marselį.
  • 372: nepavykęs Teodoro bandymas uzurpuoti valdžią Antiochijoje
  • 372–375: Firmo sukilimas Afrikoje; sukilimą numalšino grafas Teodosijus
  • 383–384: Magnusas Maksimas uzurpuoja valdžią Vakaruose, generolas Andragatijus nužudytas Graciano
  • 387: Mokesčių politikos sukeltos riaušės prieš imperatorių Teodosijų I Antiochijoje.
  • 387–388: 387–388 pilietinis karas, Rytų imperatorius Teodosijus I nugalėjo Vakarų imperatorių Magnusą Maksimą.
  • 390: sukilimas Tesalonikuose; pasibaigė žudynėmis.
  • 392–394: 392–394 pilietinis karas, Rytų imperatorius Teodosijus I nugalėjo uzurpatorių Eugenijų.
  • 398: Gildo sukilimas; berberų generolas Gildas sukilo prieš Vakarų imperatorių Honorijų. Sukilimą numalšino Vakarų Romos imperijos aukšto rango karininkas (magister militum) Flavijus Stilichonas.
  • 399–400: Tribigildo ir Gaino sukilimas Rytų imperijoje; sukilimas numalšintas

V a.

  • 406–413 m.: Pilietinis karas; uzurpatoriai Markas, Gracianas, Konstantinas III, Konstantas II (Konstantino III sūnus), Maksimas iš Ispanijos, Priskas Atalas, Jovinas, Sebastianas ir Heraklianas bandė užgrobti imperatoriaus Honorijaus sostą. Visi buvo nugalėti.
  • 409–417: Bagaudų sukilimas Luaros slėnyje ir Bretanėje
  • 419–421: Maksimo sukilimas Ispanijoje; numalšintas
  • 423–425: Pilietinis karas; imperatoriaus Valentiniano III armija nugalėjo uzurpatorių Joaną.
  • 427–429: Pilietinis karas; Afrikos komitas Bonifacijus kovojo prieš Magister militum Felixksą. Pilietinis karas buvo nutrauktas derybomis, tarpininkaujant Galai Placidijai.
  • 432: Pilietinis karas; Magister militum Flavijus Ecijus buvo nugalėtas priešininko Magister militum Bonifacijaus, tačiau šis mirė dėl sužeidimų, tad visa Vakarinė Imperija tampa pavaldi Ecijui.
  • 435–437: Tibato organizuotas Bagaudų sukilimas Galijoje; nuslopintas Flavijaus Ecijaus.
  • 455: Valentinianą III nuvertė ir nužudė Petronijus Maksimas.
  • 455: Petronijus Maksimas minios užmuštas akmenimis ir pakeistas Avitu.
  • 461: Majorianą nužudė ir nuvertė Ricimeras.
  • 468: Nepavykęs Arvando mėginimas uzurpuoti valdžią.
  • 470: Nepavykęs Romano mėginimas uzurpuoti valdžią.
  • 472: Antemijų nuvertė Ricimeris.
  • 474: Glicerijų nuvertė Julijus Nepotas.
  • 475: Orestas nuvertė Julijų Nepotą.
  • 476: Orestą nuvertė Odoakeris. Romulas Augustulas buvo nušalintas nuo valdžios. Vakarų Romos imperija nustojo egzistuoti.

Šaltiniai

  1. ↑ Potter, David (2019-06-03). The Origin of Empire: Rome from the Republic to Hadrian (anglų). Harvardo universiteto leidykla. p. 32. ISBN 978-0-674-65967-4.
  2. ↑ Boldt, Andreas (2017-03-16). Historical Mechanisms: An Experimental Approach to Applying Scientific Theories to the Study of History (anglų). Taylor & Francis. p. 180. ISBN 978-1-351-81648-9.
  3. ↑ Chrystal, Paul (2015-11-30). Roman Military Disasters: Dark Days & Lost Legions (anglų). Pen and Sword. ISBN 978-1-4738-7395-7.
  4. ↑ Conole, P. (1981). „Allied Disaffection and the Revolt of Fregellae1“. Antichthon (anglų). 15: 129–140. doi:10.1017/S0066477400004615. ISSN 0066-4774.
  5. ↑ Flower, Harriet I. (2014-06-23). The Cambridge Companion to the Roman Republic (anglų). Cambridge University Press. p. 200. ISBN 978-1-107-03224-8.
  6. ↑ Grant, Michael (1994). The Antonines: The Roman Empire in Transition. Psychology Press. p. 17. ISBN 9780415107549.