Spalio 2

Spalio 2 yra 275-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 276-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 90 dienų.

• Lietuva – Šv. Angelų sargų diena (Policijos diena).

Eidvilas – Gervilė – Gervydas – Geržadas – Getautė – Modestas

• 1413 – Horodlės unija (arba Horodlės susitarimai, Horodlės privilegija);
• 1501 – Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis išrinktas Lenkijos karaliumi;
• 1915 − Vokietijos kariuomenė užėmė Vilnių;
• 1922 – Lietuvoje pradėjo cirkuliuoti lietuviški pinigai – litai;
• 1990 – Eišiškėse įvyko Vilniaus krašto lenkų suvažiavimas. Paskelbta deklaracija dėl lenkų nacionalinio-teritorinio krašto su autonominiu statusu Lietuvos sudėtyje sudarymo;
• 1991 – įsteigta skrydžių tarnyba, kontroliuojanti valstybinę oro erdvę.

• 1857 m. – Aleksandras Teodoras Kuršaitis, Mažosios Lietuvos kalbininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas (m. 1944 m.).
• 1874 m. – Mykolas Eustachijus Brenšteinas, Lietuvos, daugiausia Žemaitijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliotekininkas. Rašė lenkų kalba (m. 1938 m.).
• 1891 m. – Ignas Gaška, Lietuvos komunistinis veikėjas (m. 1973 m.).
• 1895 m. – Karlas Engelis, vokiečių archeologas, baltų priešistorės tyrėjas, daktaras (m. 1947 m.).
• 1918 m. – Leonas Gastila, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1925 m. – Ignas Balčiūnas, Lietuvos veterinarijos gydytojas mikrobiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1926 m. – Eduardas Kunavičius, Lietuvos aktorius, režisierius (m. 2006 m.).
• 1927 m.:
  • Justinas Nekrašas, inžinierius energetikas, vienas iš Lietuvos energetikos sistemos plėtros iniciatorių, Lietuvos nusipelnęs inžinierius (m. 1997 m.).
  • Liūtas Grinius, Lietuvos inžinierius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1989 m.).
• 1928 m. – Aleksandras Buzys, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1938 m. – Gražina Didelytė-Abaravičienė, Lietuvos grafikė, knygų iliustratorė (m. 2007 m.).
• 1941 m. – Gintautas Jurgis Babonas, Lietuvos fizikas (m. 2024 m.).
• 1946 m. – Nemira Masiulytė-Stapleton, pianistė, mokytoja ir chorvedė.
• 1947 m. – Antanas Noreika, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Stasė Eidukienė, Lietuvos ir Joniškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1952 m. – Algis Kalėda, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 2017 m.).
• 1954 m.:
  • Diana Adlienė, Lietuvos inžinierė, fizikė, fizinių mokslų daktarė.
  • Romualdas Makauskas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Adelė Ilginienė, Lietuvos ir Varėnos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m.:
  • Danėlė Grauslienė, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Romas Senkus, Lietuvos pedagogas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Gintaras Karalevičius, gydytojas, Šiaulių miesto politinis veikėjas.
• 1968 m. – Romanas Čokovas, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1977 m. – Jonas Stanevičius, Lietuvos ir Skuodo rajono savivaldos politikas, Seimo narys, TV laidų vedėjas.

• 1941 m. – Valerijonas Knyva, poetas, publicistas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1909 m.).
• 1944 m. – Mečys Kareiva, Lietuvos karinis veikėjas, chemikas, inžinierius technologas, pulkininkas (g. 1901 m.).
• 1950 m. – Juzefas Jodkovskis, Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos archeologas, meno istorikas ir numizmatas (g. 1890 m.).
• 1954 m. – Antanas Kvedaravičius, ginkluoto pasipriešinimo komunistiniam režimui Lietuvoje ir Lenkijoje dalyvis. Paskutinis lenkiškos Suvalkijos partizanas (g. 1916 m.).
• 1961 m. – Petras Rimša, lietuvių skulptorius, grafikas, medalistas (g. 1881 m.).
• 1973 m. – Zuzana Arlauskaitė-Mikšienė, Lietuvos ir JAV lietuvių aktorė, režisierė (g. 1889 m.).
• 1978 m. – Nadežda Dukstulskaitė, Lietuvos pianistė, koncertmeisterė (g. 1912 m.).
• 1997 m. – Alodija Dičiūtė-Trečiokienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas), režisierė (g. 1905 m.).
• 2001 m. – Pranas Gužaitis, Lietuvos kariuomenės karininkas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas (g. 1907 m.).
• 2003 m. – Vytautas Jasulaitis, Lietuvos inžinierius, visuomenės veikėjas, technologijos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
• 2005 m. – Vacys Milius, Lietuvos etnologas, kraštotyrininkas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1926 m.).
• 2007 m. – Egmontas Georgas Jansonas, Lietuvos teatrologas, kritikas, žurnalistas (g. 1939 m.).
• 2020 m. – Jonas Dainius Ručinskas, Lietuvos žurnalistas, publicistas (g. 1938 m.).
• 2022 m.:
  • Algirdas Briedis, sporto gydytojas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1938 m.).^[1]
  • Vincentas Kuprys, Lietuvos dainininkas (bosas) (g. 1937 m.).^[2]
• 2023 m. – Edvardas Raugalas, Lietuvos inžinierius, politinis veikėjas, buvęs žemės ūkio viceministras (g. 1942 m.).^[3]
• 2024 m. – Eduardas Červinskas, Lietuvos geografas (g. 1921 m.).^[4]

• 1209 – Šventosios Romos imperijos imperatoriumi karūnuotas Otonas IV;
• 1830 – Belgija tapo nepriklausoma nuo Nyderlandų;
• 1853 – Turkija paskelbė Rusijai karą, taip prasidėjo Krymo karas;
• 1870 − Roma tapo Italijos sostine;
• 1871 – rusų keliautojas ir antropologas N. Miklucho Maklajus pirmąkart išsilaipino šiaurės rytinėje Naujosios Gvinėjos pakrantėje (vėliau pavadinta jo vardu) ir ten pragyveno dvejus su puse metų (su pertraukomis) kartu su papuasais;
• 1958 – Gvinėja paskelbia nepriklausomybę nuo Prancūzijos;
• 1990 – nusileidimo metu Gvanžų aerouoste sudužo Kinijos avialinijų lėktuvas Boeing 737-247. Žuvo 132 žmonės;
• 1996 – iškart pakilęs iš Limos (Peru) oro uosto Ramiajame vandenyne sudužo Peru avialinijų lėktuvas Boeing 757. Žuvo 70 žmonių;
• 1997 – pasirašyta Amsterdamo sutartis dėl Europos Sąjungos institucijų plėtros.

• 1847 m. – Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg, vokiečių karininkas, generolas feldmaršalas, politikas, antrasis Veimaro Respublikos (Vokietijos) Reichsprezidentas; politikas, 1933 m. paskyręs Hitlerį Reichskancleriu (m. 1934 m.).
• 1852 m. – William Ramsay, 1904 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (m. 1916 m.).
• 1869 m. – Mohandas Karamčandas Gandis, Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininkas (m. 1948 m.).
• 1897 m. – William Alexander „Bud“ Abbot, amerikiečių aktorius, prodiuseris ir komikas (m. 1974 m.).
• 1904 m. – Aleksandras Jaunputninis, latvių geografas, geomorfologas (m. 1974 m.).
• 1907 m. – Alexander Robertus Todd, 1957 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (m. 1997 m.).
• 1917 m. – Christian de Duve, 1974 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6].
• 1942 m. – Jóhanna Sigurðardóttir, Islandijos politikė, nuo 2009 m. vasario 1 d. einanti Islandijos ministrės pirmininkės pareigas. Prieš tai ji buvo socialinių reikalų ministrė 1987–1994 ir 2007–2009 m. laikotarpiais. Altingo nare politikė buvo nuo pat 1978 m. Tapdama šalies premjere ji tapo pirmąja moterimi Islandijoje, užėmusia tokias pareigas. Taip pat ji tapo pirmąja homoseksualia (tai paskelbusi viešai) šalies valdžioje esanti moteris šiuolaikinėje politikoje visame pasaulyje.^[7].
• 1945 m. – Donald McLean, populiarus JAV dainininkas, baladžių atlikėjas, dainų autorius.
• 1949 m. – Annie Lou Leibovitz, yra žymiausia Amerikos įžymybių fotografė. Pagrindinis jos darbo principas – glaudus sąlytis tarp fotografo ir fotografuojamo objekto.
• 1951 m. – Gordon Matthew Sumner, britų dainininkas, solistas, buvęs The Police grupės lyderis ir boso gitaristas bei vokalistas.
• 1953 m. – Ernestas Bajus Koroma, dabartinis ir ketvirtas Siera Leonės prezidentas.
• 1960 m. – Glenas Andersonas, karjerą pabaigęs profesionalus Kanados ledo ritulio žaidėjas, žaidęs dešiniajame krašte. Andersonas žaidė Nacionalinės ledo ritulio lygos Edmontono „Oilers“, Toronto „Maple Leafs“, Niujorko „Rangers“, Sent Luiso „Blues“ komandose. 2008 metų lapkričio 10 dieną Andersonas buvo įrašytas į Ledo ritulio šlovės salę.
• 1970 m. – Kelly Maria Ripa, amerikiečių aktorė, televizijos pokalbių šou laidų vedėja.
• 1973 m.: 
  • Andrijus Michailovičius Danilko, ukrainiečių Pop-Trash ir šokių muzikos atlikėjas, dainininkas.
  • Daniela Larreal, Venesuelos dviratininkė (m. 2024 m.).
• 1974 m. – Anthony Johnson, amerikiečių krepšininkas^[8].
• 1977 m. – Karlosas Bonė Kaseresas, Paragvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis dešiniojo krašto saugo pozicijoje. Paragvajaus klubo Club Olimpia žaidėjas.
• 1979 m.:
  • Jose Francisco Fonseca Guzman, futbolininkas, Meksikos rinktinės ir Cruz Azul klubo puolėjas.
  • Primož Brezec, Slovėnijos krepšininkas, žaidžiantis Slovėnijos krepšinio rinktinėje ir Milwaukee „Bucks“ komandoje.
• 1985 m.:
  • Ciprian Andrei Marica, futbolininkas, Rumunijos rinktinės ir VfB Stuttgart klubo puolėjas.
  • Elsa Pinilla Osuna, Ispanijos aktorė, dainininkė ir dainų autorė.
• 1987 m. – Ruan Lufei, kinų šachmatininkė.

• 1515 m. – Barbora Zápolya, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona (g. 1495 m.).
• 1927 m. – Svante August Arrhenius, 1903 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (g. 1859 m.).
• 1968 m. – Marselis Diušanas, prancūzų – amerikiečių menininkas, vienas įtakingiausių dadaizmo ir siurrealizmo menininkų, kurio įtaka juntama šiuolaikinių menininkų darbuose (g. 1887 m.).
• 1973 m.:
  • Paavo Johanesas Nurmi, suomių vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikas, daugkartinis olimpinis čempionas bei pasaulio rekordininkas (g. 1897 m.).
  • Paavo Nurmis, suomių tolimų distancijų bėgikas, devynių olimpinių aukso medalių laimėtojas^[9] (g. 1897 m.).
• 1974 m. – Vasilijus Šukšinas, rusų rašytojas, kino režisierius ir scenaristas^[10][11] (g. 1929 m.).
• 1987 m. – Peter Brian Medawar, brazilų mokslininkas, 1960 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6][12] (g. 1915 m.).
• 2005 m. – August Wilson, JAV dramaturgas. Jo literatūrinis palikimas yra 10 knygų serija – The Pittsburgh Cycle, kuri apdovanota 2 Pulicerio dramos apdovanojimais. Kiekvienoje knygoje vaizduojamas komiškas ir tragiškas afroamerikiečių gyvenimas skirtingais XX a. dešimtmečiais (g. 1945 m.).