Tartu

Tartu
est. Tartu
            
Tartu
Tartu
58°23′00″ š. pl. 26°43′00″ r. ilg. / 58.38333°š. pl. 26.71667°r. ilg. / 58.38333; 26.71667 (Tartu)Koordinatės: 58°23′00″ š. pl. 26°43′00″ r. ilg. / 58.38333°š. pl. 26.71667°r. ilg. / 58.38333; 26.71667 (Tartu)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Estijos vėliava Estija
Apskritis Tartu apskritis Tartu apskritis
Meras Urmas Kruuse
Gyventojų (01 01 2020) 92 974
Plotas 38,86 km²
Tankumas (01 01 2020) 2 393 žm./km²
Altitudė 57,2 m
Tinklalapis Tartu.ee
Vikiteka Tartu
Kirčiavimas Tártu (Dòrpatas, Jùrjevas)

Tartu – senas universitetinis miestas Estijoje, antrasis pagal dydį šalies miestas, prie Emajegio upės, jungiančios du didžiausius Estijos ežerus.[1] Tai šalies intelektualų ir kultūros centras, jame yra seniausias Estijos universitetas. Miestas nutolęs 180 km į pietryčius nuo Talino.

Išvystyta žemės ūkio mašinų, instrumentų pramonė, avalynės gamyba, maisto perdirbimas. Yra XIII a. pastatytos katedros griuvėsių ant Tomės kalvos (Toomemägi). Jame veikia Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL). Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių, veikia Estijos nacionalinis muziejus.

Tartu panorama

Istorija

V a. minima Tarbatu gyvenvietė, 1030 m. rusų kunigaikštis Jaroslavas Išmintingasis įkūrė tvirtovę, pavadinęs ją Jurjevu (rus. Юрьев). 1215 m. Kalavijuočių ordinas užėmė Jurjevą. XIII–XVI a. miestas priklausė Hanzai. 1582–1600 ir 1603–1625 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikai, 1600–1603 ir 1625–1704 m. Švedijai, 1704 m. miestą prie Rusijos prijungė caras Petras I. Švediškai ir vokiškai vadintas Dorpat, sutrumpinus viduramžių estišką pavadinimą Tarbatu. 1775 m. miestą smarkiai nusiaubė gaisras. Nuo XIX a. vidurio tapo estų tautinio judėjimo ir kultūros centru. 1869 m. Tartu surengta pirmoji Estijos dainų šventė. Nuo 1918 m. vasario iki gruodžio okupuotas kaizerinės Vokietijos. 1920 m. vasario 2 d. mieste pasirašyta Tartu sutartis tarp Estijos ir Rusijos. Tų pačių metų spalio 14 d. – taika tarp Suomijos ir Sovietų Rusijos. Miestas smarkiai nusiaubtas Antrojo pasaulinio karo metu.

Sovietmečiu mieste veikė automobilių remonto gamykla (rus. Тартуский авторемонтный завод № 3), gaminusi autobusus ir furgonus. Dalis jų buvo atvežama ir į Lietuvą (daugiausia – TA-943 tipo furgonai duonai ir kitiems maisto produktams vežti, naudoti iki pat Nepriklausomybės atgavimo).

Klimatas

Tartu yra vidutinių platumų žemyninio klimato zonoje. Nepaisant to, kad miestas yra aukštoje šiaurės platumoje, klimatas yra gana švelnus, nes jį veikia netoli esanti Baltijos jūra ir nuo Atlanto vandenyno keliaujančios šilto oro srovės. Vis dėlto jaučiama ir žemyno įtaka: būna ir karščio bangų, kai oro temperatūra perkopia 30 °C ribą, ir speigų, kai temperatūra nukrenta žemiau –30 °C. Apskritai mieste vasaros vėsokos arba šiltos, o žiemos šaltos.

 Tartu klimatas 
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Aukščiausia °C 7,7 10,9 17,7 24,7 29,0 31,2 34,0 33,7 28,6 21,4 13,6 8,4 34,0
Vid. aukščiausia °C −4,2 −3,3 1,6 9,2 16,7 20,5 21,9 20,5 15,1 9,1 2,6 −1,7 9,0
Vid. temperatūra °C −5,5 −5,9 −1,6 4,5 11,2 14,9 16,8 15,6 10,3 5,5 0,2 −3,6 5,2
Vid. žemiausia °C −10,5 −10,2 −6,2 −0,3 5,2 9,1 11,1 10,5 6,5 2,5 −2,2 −7,3 0,6
Žemiausia °C −37,5 −36 −29,6 −19,8 −7,2 −2,2 2,7 1,7 −6,6 −11,1 −21,2 −38,6 −38,6
Krituliai mm 29 23 26 33 53 60 71 86 64 52 48 40 585
Duomenys: Tartu klimatas[2] 2007-09-11

Gyventojai

Tautybė Gyventojų skaičius
2010 m. sausį 		Procentais
Viso 103 284 100 %
Estai 83 185 80,5 %
Rusai 15 966 15,5 %
Ukrainiečiai 1 205 1,2 %
Suomiai 1 072 1,0 %
Baltarusiai 484 0,5 %
Lenkai 142 0,1 %
Žydai 140 0,1 %
Vokiečiai 125 0,1 %
Latviai 111 0,1 %
Lietuviai 90 0,1 %
Totoriai 85 0,1 %
Kiti 679 0,7 %
1867 1881 1897 1922 1934
Bendras kiekis 21 014 arba 100 % 29 974 arba 100 % 42 308 arba 100 % 50 342 arba 100 % 58 876 arba 100 %
Estų 9 720 arba 46,3 % 16 526 arba 55,4 % 29 039 arba 68,6 % 42 459 arba 84,5 % 51 559 arba 87,6 %
Vokiečių 8 907 arba 42,4 % 10 486 arba 35,2 % 7 020 arba 16,6 % 3 210 arba 6,4 % 2 706 arba 4,6 %
Rusų 1 866 arba 8,9 % 1 818 arba 6,1 % 3 689 arba 8,7 % 2 570 arba 5,1 % 2 640 arba 4,5 %
Kitų tautų 521 arba 2,5 % 1 144 arba 3,8 % 2 560 arba 6,1 % 2 103 arba 4,2 % 1 971 arba 3,3 %
Metai 1825 1833 1840 1847 1856 1863 1867 1881 1897 1922 1934 1939 1959 1970 1979 1989 2000 2010 2011 2012
Gyventojų skaičius 8 450 10 020 12 203 12 185 12 914 14 386 21 014 29 974 42 308 50 342 58 876 60 281 74 263 90 459 104 518 113 977 98 695 103 284 103 740 104 109

Miestai-partneriai

Universitetas

Tartu universitetas

Tartu universitetą 1632 m. įkūrė Gustavas II Adolfas; universitetas perkeltas į Pernu 1699 m., uždarytas 1710 m. ir vėl atidarytas Tartu mieste 1802 m. Universitetas žymus observatorija, menų muziejumi, botanikos sodu, biblioteka. 1951 m. įkurta žemės ūkio mokykla.

Tartu universitete mokėsi Jonas Biliūnas, Antanas Merkys ir kiti žymūs lietuviai.

2007 m. universiteto prorektore dirbo Birutė Klaas.

Sportas

Futbolas

Krepšinis

Šaltiniai

  1. ↑ Tartu. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 548-549 psl.
  2. ↑ „Estijos meterologijos ir hidrologijos institutas“ (estų). Nuoroda tikrinta 2007-09-11.

Nuorodos

Galerija

  • Geležinkelio stotis
    Geležinkelio stotis
  • Tartu universiteto senoji observatorija
    Tartu universiteto senoji observatorija
Ž • A • R
Estijos miestai
Abja Paluoja – Antsla – Elva – Hapsalu – Jegeva – Jehvis – Kalastė – Karksi Nuja – Kehra – Keila – Kerdla – Kilingi Nemė – Kivielis – Kohtla Jervė – Kunda – Kuresarė – Lihula – Loksa – Mardu – Meisakiula – Mustvė – Narva – Narva Jeesū – Otepė – Paidė – Paldiskis – Peltsama – Pelva – Pernu – Piusis – Rakverė – Rapla – Repina – Sauė – Silamejė – Sindis – Sūre Janis – Talinas – Tamsalu – Tapa – Tartu – Terva – Tiūris – Valga – Vehma – Veru – Viljandis