Turkmėnija

Turkmėnistanas
turkm. Türkmenistan


Vėliava	Herbas

Turkmėnija žemėlapyje

Valstybinė kalba

turkmėnų

Sostinė

Ašchabadas

Didžiausias miestas

Ašchabadas

Valstybės vadovai

Serdaras Berdimuhamedovas

Prezidentas

Plotas
– Iš viso
– % vandens

491 210 km² (52)
4,9 %

Gyventojų
– 2020
– Tankis

6 031 187^[1] (113)
10,5 žm./km² (221)

BVP
– Iš viso
– BVP gyventojui

2018
42,764^[2] mlrd. $ (81)
7 411^[2] $ (68)

Valiuta

Turkmėnistano manatas (TMM)

Laiko juosta
– Vasaros laikas

UTC+5
netaikomas

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Sovietų Sąjungos
1991 m. spalio 27 d.

Valstybinis himnas

Turkmėnijos himnas

Interneto kodas

.tm

Šalies tel. kodas

+993

Turkmėnistanas, arba Turkmėnija (turkm. Türkmenistan) – valstybė Vidurinėje Azijoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Kazachstanu, šiaurėje ir šiaurės rytuose – su Uzbekija, pietryčiuose – su Afganistanu, pietvakariuose – su Iranu. Vakaruose Turkmėnistano krantus skalauja Kaspijos jūra. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Ašchabadas. Turkmėnistane gyvena 5,6 mln. gyventojų – mažiau nei bet kurioje kitoje Centrinės Azijos valstybėje.

Turkmėnistane yra šeštas pagal dydį gamtinių dujų telkinys. Didžioji dalis šalies yra Karakumų dykumoje. Nuo 1993 m. iki 2017 m. valdžia piliečiams suteikdavo nemokamą elektrą, vandenį ir gamtines dujas.^[3]

Turkmėnistanas nuo nepriklausomybės paskelbimo buvo valdomas prezidento visam gyvenimui Saparmurato Nijazovo (dar žinomo titulu Turkmėnbašis). Šiam 2006 m. mirus, po metų rinkimuose didele balsų persvara išrinktas Gurbangulis Berdimuhamedovas. Anot organizacijos Human Rights Watch, „Turkmėnistanas išlieka viena represyviausių valstybių pasaulyje. Šalis yra neprieinama nepriklausomiems tikrintojams, spauda ir religinės laisvės patiria drakoniškus suvaržymus, o žmogaus teisių gynėjai ir kiti atkyvistai gyvena nuolatinėje baimėje patirti valdžios represijas.“^[4] Kita vertus, šalyje panaikinta mirties bausmė.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Turkmėnijos istorija.

Turkmėnistano teritorija turi ilgą ir permainingą istoriją – šias žemes skirtingų imperijų armijos viena paskui kitą užkariaudavo pakeliui į labiau klestinčias teritorijas. Skirtingais laikais regionas priklausė įvairioms imperijoms: senovės Persijos imperijoms, Makedonijai. VII amžiuje buvo užkariauta arabų, kurie su savimi atsinešė islamą ir vidurio rytų kultūrą. XI amžiuje dabartinio Turkmėnistano teritoriją užkariavusios ogūzų tiurkų gentys susimaišiusios su vietiniais iraniečiais davė pradžią turkmėnų tautai. Šiame amžiuje susikūrė pirmoji turkmėnų valstybė – Seldžiukų imperija. Ši imperija sužlugo XII amžiuje. Iki XIX amžiaus Turkmėnistano teritorija vėl priklausė įvairiems užkariautojams: Mongolų imperijai, Persijai, Chivai, Bucharai, Afganistanui.

Tarp 1865 m. ir 1885 m. Turkmėnistanas buvo aneksuotas Rusijos imperijos. 1924 m. Turkmėnija tapo viena iš Sovietų Sąjungos valstybių, kol 1991 m. jai subyrėjus, Turkmėnija tapo nepriklausoma valstybe. Tuometinis vadovas Saparmuratas Nijazovas liko vadovauti valstybei, 1991 m. išrinktas pirmuoju prezidentu, o 1999 m. pasiskelbė prezidentu visam gyvenimui. 2006 m. jam netikėtai mirus, jo postą užėmė premjero ministro pavaduotojas Gurbangulis Berdymuchamedovas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Turkmėnijos politinė sistema.

Turkmėnistane veikia prezidentinio valdymo modelis, prezidentas yra ir valstybės, ir vyriausybės galva. Turkmėnistane yra vienpartinė valdymo sistema.

Administracinis suskirstymas

Vieta	Sostinė	Plotas	Gyventojai (2005)^[5]	Skaičius
Ahalo velajatas	Anau	97160 km²	939,700	1
Balkano velajatas	Balkanabatas	139270 km²	553,500	2
Dašoguzo velajatas	Dašoguzas	73430 km²	1,370,400	3
Lebapo velajatas	Turkmenabatas	93730 km²	1,334,500	4
Maro velajatas	Maras	87150 km²	1,480,400	5

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Turkmėnijos geografija.

Visoje centrinėje Turkmėnistano teritorijoje plyti Turano žemuma bei joje esanti Karakumų dykuma. Turano žemuma sudaro apie 80 % šalies teritorijos. Vidutinis šalies teritorijos aukštis yra 100–200 metrų virš jūros lygio. Palei pietvakarinę sieną tęsiasi Kopetdago kalnagūbris, kurio aukščiausia viršūnė Turkmėnistano teritorijoje siekia 2912 metrų. Dvi kitos aukštos vietovės šalyje – prie vakarinės sienos esantis Balkanų kalnagūbris ir prie rytinės sienos esantis Kugitango kalnagūbris. Pastarajame kalnagūbryje yra aukščiausia šalies vieta – 3139 metrų Ayrybaba viršūnė. Didžiausios upės: Amudarja, Murgabas (kitur vadinamas Bartangu) ir Tedženas.

Klimatas beveik visoje šalyje subtropinis su mažu kritulių kiekiu. Didžiausias kritulių kiekis iškrinta tarp sausio ir gegužės. Daugiausiai kritulių iškrinta Kopetdago kalnuose.

Sausumos sienos ilgis 3736 km, iš jų 744 km – su Afganistanu, 992 km – su Iranu, 379 km su Kazachija ir 1621 km – su Uzbekija. Kranto linijos ilgis 1768 km Kaspijos jūroje.

Naudingos iškasenos: nafta, gamtinės dujos, druska. Drėkinamos žemės plotas 18000 km². (2003 metų duomenimis).

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Turkmėnijos ekonomika.

Didžiąją Turkmėnijos dalį užima dykuma, o žemės ūkis išvystytas dirbtinai drėkinamose oazėse. Apie pusę šios žemės yra naudojama medvilnės auginimui. Šalis buvo 10-a pasaulyje pagal pagaminamos medvilnės kiekį, tačiau prastas derlius pastaruoju metu sumažino medvilnės eksportą apie 50 %.

Turkmėnija turi didelius gamtinių dujų ir naftos rezervus. Pagal gamtinių dujų rezervus Turkmėnija užimą 15-ą vietą pasaulyje.^[6] Patikimų dujų eksporto maršrutų stoka yra viena iš pagrindinių šalies ekonomikos problemų.

Privatizacija ir ūkio pertvarkymas Turkmėnijoje vykdomi lėtai. Šalies ekonomika paremta žaliavų eksportu ir nenašiu valstybiniu sektorium. 2004 m. duomenimis, nedarbas siekė 60 %.

Turkmėnijos statistiniai ekonomikos rodikliai yra valstybinė paslaptis, todėl galimos didelės paklaidos.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Turkmėnijos demografija.

Etninės grupės: turkmėnai 77 %, uzbekai 9 %, rusai 7 %, kazachai 2 %, kitos 5 %.
Išpažįstamos religijos: musulmonai 89 %, rytų ortodoksai 9 %, kitos 2 %.
Kalbų pasiskirstymas: turkmėnų kalba 72 %, rusų 12 %, uzbekų 9 %, kitos kalbos 7 %.
Vidutinė gyvenimo trukmė: 61 m.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Turkmėnijos kultūra.

Trys vietovės Turkmėnijoje įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą kaip kultūrinės vertybės – Senovės Mervas, Kunja Urgenčas, partų tvirtovės Nisoje.

Kita informacija

Turkmėnijos ryšiai
Turkmėnijos transportas
Turkmėnijos karinės pajėgos
Turkmėnijos tarptautiniai santykiai
Turkmėnijos šventės

Šaltiniai

↑ „World Population Prospects – Population Division – United Nations“. population.un.org.
↑ ^2,0 ^2,1 „Turkmenistan“. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2016-06-02.
↑ „Turkmen ruler ends free power, gas, water – World News“. Hürriyet Daily News.
↑ „World Report 2014: Turkmenistan“. Hrw.org. 2 January 2014. Nuoroda tikrinta 28 January 2015.
↑ Cituoti įspėjimą: <ref> žymė su vardu yb2005 negali būti peržiūrėta, nes ji apibrėžta už dabartinės sekcijos ribų arba nėra apibrėžta apskritai.
↑ CIA – The World Fact Book – Rank Order – Natural gas – proved reserves Archyvuota kopija 2013-03-09 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Turkmėnija

CŽV faktų knyga Archyvuota kopija 2007-06-12 iš Wayback Machine projekto. (angl.)

[1] „World Population Prospects – Population Division – United Nations“. population.un.org.

[imf2-2] 2,0 ^2,1 „Turkmenistan“. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2016-06-02.

[3] „Turkmen ruler ends free power, gas, water – World News“. Hürriyet Daily News.

[January_28_2015c-4] „World Report 2014: Turkmenistan“. Hrw.org. 2 January 2014. Nuoroda tikrinta 28 January 2015.

[yb2005-5] Cituoti įspėjimą: <ref> žymė su vardu yb2005 negali būti peržiūrėta, nes ji apibrėžta už dabartinės sekcijos ribų arba nėra apibrėžta apskritai.

[DUJOS-6] CIA – The World Fact Book – Rank Order – Natural gas – proved reserves Archyvuota kopija 2013-03-09 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]