Irakas

Kitos reikšmės – Irakas (reikšmės).
Irako Respublika
arab. جمهورية العراق
kurd. کۆماری عێراق
Irako vėliava Irako herbas
Vėliava Herbas

Irakas žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų, kurdų
Sostinė Bagdadas
Didžiausias miestas Bagdadas
Valstybės vadovai Barhams Salehs
Prezidentas
Mustafa al-Kadhimi
Ministras pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens 		 
438 317 km2 (58)
4,62 %[1]
Gyventojų
 – 2022
 – Tankis 		 
Didėjimas 44 222 503[2] (36)
82,7 žm./km² (125)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui 		2022
Didėjimas 297,341[3] mlrd. $ (47)
Didėjimas 7 038[3] $ (111)
Valiuta Irako dinaras (IQD)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas		 UTC+3 (AST)
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
 nuo Jungtinės Karalystės
1932 m. spalio 3 d.
Valstybinis himnas Irako himnas
Interneto kodas .iq
Šalies tel. kodas +964

Irakas (arab. الْعِرَاق‎ = al-ʿIrāq, kurd. عێراق‎ = Êraq), oficialiai Irako Respublika (arab. جُمْهُورِيَّة ٱلْعِرَاق‎ = Jumhūriīyah al-ʿIrāq, kurd. کۆماری عێراق = Komarî Êraq) – valstybė Vakarų Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Turkija, rytuose – su Iranu, pietuose – su Saudo Arabija ir Kuveitu, vakaruose – su Sirija ir Jordanija. Pietryčiuose Irakas prieina prie Persijos įlankos. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Bagdadas.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Irako istorija.
Apie priešislaminę Irako teritorijos istoriją: Mesopotamija.

Derlingoje Mesopotamijos žemėje tarp Tigro ir Eufrato upių gimė net kelios iš seniausių pasaulio civilizacijų – Šumeras, Akadas, Babilonija, Asirija. Ilgą laiką dabartinio Irako teritorija buvo Persijos (Achemenidų) ir Seleukidų valstybės sudėtyje.

665 m. užkariautas arabų, kurie atsinešė Islamą. 762 m. Bagdadas tapo Arabų Kalifato centru ir juo išliko iki mongolų įsiveržimo 1258 m.

1534–1914 m. priklausė Osmanų imperijai. Nuo 1914 m. gruodžio Britanija pradėjo Mesopotamijos okupaciją. 1932 m. gruodžio 14 d. Irakas tapo nepriklausoma valstybe.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Irako politinė sistema.

Irakas – federalinė parlamentinė respublika. 2003 m. JAV vadovaujamos Tarptautinės pajėgos įsiveržė ir nuvertė diktatorių Sadamą Huseiną ir okupavo Iraką. Buvę Huseino šalininkai pradėjo partizaninį karą, užsitęsusį iki 2011 m. 2013-2017 m. Irake kilo pilietinis karas, kai Islamo valstybės smogikai bandė čia įkurti kalifatą, sugebėjo užimti Mosulą ir kitas teritorijas.

2005 m. spalio 15 d. daugiau nei 63 % pilnamečių Irako piliečių balsavo dėl naujos konstitucijos priėmimo. Spalio 25 d. balsavimas buvo patvirtintas ir 78 % balsavusiųjų pasisakė už konstitucijos priėmimą. Konstitucija susilaukė milžiniško palaikymo iš šiitų, bei kurdų bendruomenių. tačiau buvo atmesta sunitų. Trys sunitų daugumą turinčios provincijos balsavo prieš konstituciją[4] (Salah ad Din su 83 % balsų prieš, Ninawa 55 % prieš ir Al Anbar 97 % prieš)[reikalingas šaltinis].

Konstitucijos reikalavimu, gruodžio 15 d. buvo surengti šalies parlamentiniai rinkimai naujai valdžiai išrinkti. Visų trijų pagrindinų Irako etninių grupių dauguma balsavo už savo etninės grupės atstovą ir rinkimus pavertė savo etninės grupės atstovo palaikymo akcija.

Latvijos karys, tarnavęs Tarptautinių jungtinių pajėgų sudėtyje Irake 2006 m.

Irako politikams grėsmę kėlė politinės frakcijos, skatinančios žiaurumą ir naudojančios jį, kaip politinį ginklą. Nuolatinį žiaurumą Irake kurstė įvairūs religiniai ekstremistai, manantys, kad islamiškas kalifatas turėtų valdyti, seni Sadamo Huseino pavaldiniai, kurie nori buvusios politinės galios ir irakiečiai nacionalistai, kurie kovoja su JAV kariuomene.

Irake yra kelios mažosios etninės grupės: kurdai, asirai, Irako turkmėnai, šabakai ir romai. Šios grupės neturėjo lygių teisių su didžiosiomis etninėmis grupėmis per paskutinius 85-erius Irako istorijos metus. Įtvirtinus neskraidymo zonas ir po 1990–1991 m. Persijos įlankos karo, kurdų situacija pasikeitė, nes jie pripažino savo autonominį regioną. Kitos etninės grupės vis dar kenčia religinę ir etninę diskriminaciją.

2008 m. lapkričio 17 d. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Irakas pasirašė karinių pajėgų sutartį, kuri įpareigojo JAV išvesti savo karius iš JAV teritorijos. 2011 m. Irako okupacija oficialiai baigėsi.[5]

Administracinis suskirstymas

Irako muchafazos
Pagrindinis straipsnis – Irako muchafazos.

Irakas suskirstytas į 19 muchafazų (gubernijų). Dabartinės gubernijos buvo įkurtos 1976 m.

  1. Dahukas
  2. Nainava
  3. Arbilis
  4. Kirkukas
  5. As Suleimanija
  6. Salach ad Dinas
  7. Al Anbaras
  8. Bagdadas
  9. Dijala
  10. Karbala
  11. Babilis
  12. Vasitas
  13. An Nadžafas
  14. Al Kadisija
  15. Maisanas
  16. Al Mutana
  17. Di Karas
  18. Al Basra
  19. Halabdža

Geografija

Palydovinė nuotrauka
Pagrindinis straipsnis – Irako geografija.

Didžiąją Irako teritorijos dalį užima Mesopotamijos žemuma. Šiaurės vakaruose iškilusi neaukšta Džezirės plynaukštė, o vakaruose neaukšti Sirijos dykumos plokščiakalniai. Šiaurėje ir šiaurės rytuose iškilę Armėnijos kalnyno ir Irano kalnyno pakraščiai. Pastarajame, pasienyje su Iranu iškilęs aukščiausias Irako kalnas – Čichadaras (3607 m).

Klimatas subtropinis, sausas. Mosule vidutinė sausio temperatūra 7 °C, liepos 33 °C. Šalies pietuose vasarą oras gali įkaisti iki 50 °C. Šiaurėje per metus iškrenta 300–700 mm kritulių (kalnuose – iki 1500 mm), pietuose – 50-100 mm.

Svarbiausios Irako upės yra Tigras ir Eufratas, pietryčiuose susiliejančios į Šat el Arabą ir įtekančios į Persų įlanką. Didesni šių upių intakai yra Didysis Zabas, Mažasis Zabas, Dijala. Dykumose yra vadžių, kuriomis vanduo teka tik po liūčių.

Būdinga pusdykumių ir stepių augalija, vakaruose ir pietuose – dykumos, upių pakrantėse – galeriniai miškai, datulių palmių giraitės. Miškai užima 2 % Irako teritorijos[6].

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Irako ekonomika.
Šalyje daugiausia verčiamasi žemės ūkio veikla

Anksčiau Irakas buvo turtingas. Persijos įlankos karas sužlugdė ūkį. Iki karo Irakas išaugindavo 80 proc. pasaulio datulių derliaus. Irakas bando atsikurti, panaudodamas naftos ir sieros išteklius. Prekės išvežamos pro Basros uostą.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Irako demografija.
14 metų ir jaunesni žmonės sudaro net 38,8 % Irako populiacijos

Maždaug 75-80 % Irako populiacijos yra Arabai, 15-20 % – kurdai, 5 % – asirai, Irako turkmėnai ir kiti.[7] Kurdai ir kitos etninės mažumos daugiausiai gyvena Irako šiaurėje, o arabai – likusioje šalies dalyje. Teritorijoje palei pietinę valstybės sieną žmonių tankumas yra mažas.[8]

Irako populiacija, bendrai paėmus, yra labai jauna. 2009 m. duomenimis, 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro net 38,8 % visų gyventojų. Palyginimui, Europos Sąjungos vidurkis yra 15,44 %[9]. 2009 m. apskaičiavimais, vidutinė gyvenimo trukmė šalyje yra 69,94 metų[7]. Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas – 74,1 % (84,1 % vyrams, 64,2 % moterims) (2000 m. apsk.)[7]

Šalis turi dvi oficialias kalbas – arabų ir kurdų, bet iš tikrųjų labai mažai gyventojų kalba abejomis kalbomis.[10] Asirų ir turkmėnų kalbos yra oficialios teritorijose, kuriuose yra daug, atitinkamai, asirų ir Irako turkmėnų. Šalyje taip pat kalbama armėnų ir persų kalbomis, bet jos yra mažiau paplitusios. Populiariausia Europos kalba yra anglų.

Dėl temos jautrumo, oficialių duomenų apie Irako religinę sudėtį nėra. Apytiksliais apskaičiavimais, musulmonai sudaro 97 % populiacijos (šiitai – 60-65 %, sunitai – 32-37 %), krikščionys ir kiti – 3 %.[7] Didžiąją dalį krikščionių sudaro asirai ir armėnai, kurių šalyje yra apie 20 000. Krikščionių procentas šalyje mažėja – XX amžiaus viduryje jų buvo 8-10 %, 2000 m. – maždaug 5 %, o 2008 m. – 3 %.

Kultūra

Irake vyrauja Arabų kultūra.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  1. ↑ „Surface water and surface water change“. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Nuoroda tikrinta 2020-10-11. 
  2. ↑ „Population, total – Iraq | Data“. 
  3. ↑ 3,0 3,1 „World Economic Outlook Database, April 2022“. 
  4. ↑ Iraq Constitution Appears Likely to Pass Referendum (Voice of Asia)
  5. ↑ Basu, Moni (2011-12-18). „Deadly Iraq war ends with exit of last U.S. troops“. CNN.com. Nuoroda tikrinta 2011-12-18. 
  6. ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 171
  7. ↑ 7,0 7,1 7,2 7,3 CŽV faktų knyga: Irakas Archyvuota kopija 2018-12-24 iš Wayback Machine projekto.
  8. ↑ (Angliškai)Žemėlapis pagal etninę sudėtį Archyvuota kopija 2010-06-04 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ (Angliškai)CŽV faktų knyga: šalių sąrašas pagal gyventojų amžiaus struktūra Archyvuota kopija 2009-07-26 iš Wayback Machine projekto.
  10. ↑ Arabic-Kurdish language divide in Iraq

Nuorodos

Irakas – kelionių gidai, susiję su straipsniu
Vikiteka: Irakas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Irakas

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:

Laikas ir oras:

Ž • A • R
Šalių sąrašas | Azija
Ž • A • R
Arabų valstybių lyga
Valstybės narės
Stebėtojos
Kandidatės