Lichtenšteins
Fürstentum Liechtenstein | |||||
| |||||
| |||||
Valstībėnė kalba | vuokītiū | ||||
Suostėnė | Vadocos | ||||
Dėdliausis miests | Vadocos | ||||
Valstībės vaduovā | princos Hansas Adamas II Valduovs
Alois Regents
Daniel Risch Vėriausībes vaduovs
| ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
160 km² (187) nier doumenū | ||||
Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
33 987 (186) 212,42 žm./km² (33) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2001 (progn.) 1,78 mlrd. $ (168) 25 000 $ (32) | ||||
Valiota | Šveicarėjės franks (CHF) | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 UTC +2 | ||||
Naprīgolnoms Paskelbta
|
1806 | ||||
Interneta kuods | .li | ||||
Šalėis tel. kuods | 423 |
Lichtenštėina konėgaikštīstė - valstībė cėntrinie Europuo tarp Šveicarėjės ė Austrėjės. Vėina mėnkiausiu svieta valstībiū.
Istuorėjė
Lichtenšteina kuonėgaštėjė ėsikūrė Švėntuo Ruomas imperėjuo 1719 m. sausė 23 d. 1806 m. lėipas 12 d. Lichtenšteins palėka naprėklausuoma valstībe.
Geuograpėjė
Koltūra
Admėnėstracinis suskīsrstīms
Lichtenštėins suskīrstīts i 11 bendruomeniū (Gemeinden), katrū daugom tesudar vėins miests:
- Balcers (Balzers)
- Ešens (Eschen)
- Gamprėns (Gamprin)
- Maurens (Mauren)
- Plankens (Planken)
- Rogels (Ruggell)
- Šans (Schaan)
- Šelenbergs (Schellenberg)
- Trėizens (Triesen)
- Trėizenbergs (Triesenberg)
- Vadocos (Vaduz).
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |