Olimpinėse žaidynėse oficialiai pirmą kartą pasirodė Brunėjus, nors jam neatstovavo nei vienas sportininkas, o žaidynėse pasirodė tik olimpinis darbuotojas.
Kanados atstovas Ben Johnson 100 m bėgimo rungtyje laimėjo aukso medalį, pasiekęs naują pasaulio rekordą. Vėliau sportininkas buvo diskvalifikuotas dėl neleidžiamų preparatų vartojimo, o medalis ir pasaulio rekordas buvo anuliuoti.
Kanados buriuotojas Lawrence Lemieux, buvęs antroje vietoje ir kovojęs dėl sidabro apdovanojimo, varžybų metu pasitraukė, kad galėtų padėti kitam sužeistam dalyviui. Galiausiai Lemieux atplaukė tik 21-as. Tarptautinis olimpinis komitetas sportininkui skyrė specialų apdovanojimą už pasiaukojimą ir drąsą.
Christa Luding-Rothenburger iš Rytų Vokietijos tapo vienintele sportininke, tais pačiais metais laimėjusia medalį tiek žiemos žaidynėse, tiek vasaros. Sportininkė prie aukso greitajame čiuožime pridėjo sidabrą iš dviračių sporto.
Anthony Nesty iš Surinamo iškovojo pirmąjį medalį savo šaliai. Auksą pelnęs 100 m peteliške plaukimo rungtyje jis taip pat tapo pirmuoju juodaodžiu laimėjusiu individualią plaukimo rungtį.[2]
Švedų fechtuotoja Kerstin Palm tapo pirmąja moterimi žaidynėse, dalyvavusia septynis kartus.[3]
Beisbolas, moterų dziudo ir tekvondo žaidynėse turėjo demonstracinių sporto šakų statusą. Seulo olimpinių žaidynių atidarymo metu vyko masinė tekvondo demonstracija, kuomet sutartinai pasirodė šimtai saugusiųjų ir vaikų.
Pirmą kartą istorijoje visas tris dailiojo jojimo rungtis laimėjo moterys.[4]
Seulas
Nagoja
Tarybų Sąjunga
Rytų Vokietija
JAV
Pietų Korėja
Vakarų Vokietija
Vengrija
Bulgarija
Romunija
Prancūzija
Italija
