Gusuku vietovės

Gusuku vietovės ir kita Riūkiū karalystės nuosavybė
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta Japonija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus ii, iii, vi
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda 972
Regionas** Azija
Įrašymo istorija
Įrašas 2000  (24 sesija)
Gusuku vietovės šalies/regiono žemėlapyje
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Gusuku vietovės ir kita Riūkiū karalystės nuosavybė (jap. 琉球王国のグスク及び関連遺産群 = Ryūkyū ōkoku no gusuku oyobi kanren'isangun) – kultūrinis pasaulio paveldo objektas, esantis Japonijoje, Okinavos prefektūroje (Okinavos saloje).

Objektas įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą pasirinktas dėl to, kad padengia XII-XVII a. klestėjusią tvirtovių statybos tradiciją Okinavos saloje. Be to, jis gerai atspindi Riūkiū karalystės, XIV-XIX a. klestėjusios Riūkiū salyne ir absorbavusios Japonijos bei Kinijos kultūrines įtakas, paveldą[1]. Iš viso jam priklauso devyni objektai: 5 gusuku griuvėsiai (vienas restauruojamas), dvi maldyklos utaki, mauzoliejus ir sodas.[2]

Aprašymas

Riūkiū salyne gusuku tipo tvirtovės pradėtos statyti Gusuku laikotarpiu (XII-XIV a.), kuomet į salyną imigravę nauji gyventojai čia atsinešė žemdirbystės kultūrą, architektūros ir raštijos tradicijas. Paplito keramika.

Jiems susėslėjus ėmė formuotis aristokratijos adži sluoksnis, atsirado nelygybė. Kadangi tarp kaimų bendruomenių nuolat vyko karai, ėmė kurtis tvirtovės skirtos apsiginti. Stipriausieji vadai konsoliduodavo po keletą kaimų, ir kai kurie gusuku stipriai augo. Neretai gusuku teritorijoje kurdavosi ir gamtos maldyklos utaki.

1314 m. Okinavos salą pasidalijo 3 stipriausi adži ir prasidėjo Sandzano laikotarpis. Taip susiformavo trys valstybės Hokudzanas salos šiaurėje su sostine Nakidžino gusuku, Čiūdzanas centrinėje salos dalyje su sostine Urasojės gusuku ir Nandzanas salos pietuose su sostine Nandzano gusuku.

1429 m. Čiūdzano karalius Šio Hašis suvienijo visą salą į Riūkiū karalystę ir pastatė naują sostinę - Šiuri pilį. Nepaisant to, kad sayne buvo pasiekta taika ir karai baigėsi, gusuku toliau buvo statomi. Tuo metu išdygo Nakagusuku ir Karadzamorio pilys. Be to, buvo pastatytas Tamauduno mauzoliejus, kuriame buvo laidojami Šio dinastijos atstovai.

XVII a., kuomet Riūkiū karalystė pralaimėjo Sacumos domenui, gusuku statymo laikmetis baigėsi. Dalis pilių buvo sugriautos, kitos apleistos. XIX a. dalis jų buvo naudojamos Japonų karinei infrastruktūrai. Labai didelė dalis jų buvo sunaikintos per Antrąjį pasaulinį karą. Nuo 1990 m. pradėti Šiuri pilies atstatymo darbai.

Objektų sąrašas

Pavadinimas Tipas Vieta Vaizdas
Šiuri pilis (jap. 首里城跡 = Shuri-jō ato, okinavų: Sui Gushiku) Rekonstruota pilis Naha, Okinava
Nakidžino gusuku (jap. 今帰仁城跡 = Nakijin-jō ato, okinavų: Nachizin Gushiku) Gusuku griuvėsiai Nakidžinas, Kunigamio apskritis, Okinava
Zakimio gusuku (jap. 座喜味城跡 = Zakimi-jō ato, okinavų: Zachimi Gushiku) Gusuku griuvėsiai Jomitanas, Nakagamio apskritis, Okinava
Kacureno gusuku (jap. 勝連城跡跡 = Katsuren-jō ato, okinavų: Katchin Gushiku) Gusuku griuvėsiai Uruma, Nakagamio apskritis, Okinava
Nakagusuku (jap. 中城城跡 = Nakagusuku-jō ato, okinavų: Nakagusiku Gushiku)[3] Gusuku griuvėsiai Nakagusuku, Nakagamio apskritis, Okinava
Tamaudunas (jap. 玉陵, okinavų: Tamaudun) Mauzoliejus Naha, Okinava
Sonohijan utaki (jap. 園比屋武御嶽石門 = Sonohiyan utaki ishimon, okinavų: Sunuhwan-utaki) Utaki Naha, Okinava
Šikinaen sodas (jap. 識名園 = Shikinaen) Sodas Naha, Okinava
Sefa utaki (jap. 斎場御嶽, okinavų: Seefa-utaki) Utaki Nandžio, Okinava

Šaltiniai

  1. ↑ "Gusuku Sites and Related Properties of the Kingdom of Ryukyu — World Heritage List Nomination Cultural Property". Agency for Cultural Affairs. 2000. Retrieved 2009-08-01.
  2. ↑ Aprašymas UNESCO puslapyje
  3. ↑ Okinawa Prefectural reserve cultural assets center (2015). „ふたつの中城御殿跡“. Comprehensive Database of Archaeological Site Reports in Japan. Nuoroda tikrinta 2016-09-02.

Papildomam skaitymui

  • Motoo, Hinago (1986). Japanese Castles. Tokyo: Kodansha. pp. 200 pages. ISBN 0-87011-766-1.
  • Kerr, George H. (2000). Okinawa: the History of an Island People. (revised ed.) Boston: Tuttle Publishing.
  • Smits, Gregory (1999). "Visions of Ryukyu: Identity and Ideology in Early-Modern Thought and Politics." Honolulu: University of Hawai'i Press.
Ž • A • R
Pasaulio paveldo objektai Japonijoje
Šiaurės
Širakamio kalnai (1993) · Širetokas (2005) · Hiraidzumis – šventyklos, sodai ir archeologinės vietos, vaizduojančios budistų Tyrąją žemę (2011) · Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje (2021) · Sado salos aukso kasyklos (2024)
Japonijos vėliava
Vidurio
Istoriniai kaimai Širakava ir Gokajama (1995) · Niko šventvietės ir šventyklos (1999) · Ogasavaros salos (2011) · Fudži kalnas, šventa vieta ir meninio įkvėpimo šaltinis (2013) · Tomiokos šilko fabrikas ir susiję vietos (2014) · · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (Nacionalinis Vakarų meno muziejus) (2016, kartu su 6 kitom valstybėmis) · Sado salos aukso kasyklos (2024)
Kansajus
Vakarų
Himedžio (Baltojo garnio) pilis (1993) · Jakušima (1993) · Hirošimos taikos memorialas (1996) · Icukušimos šintoistų maldykla (1996) · Ivami Gindzano sidabro kasykla ir kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Šventoji Okinošimos sala ir susijusios vietos Munakatos regione (2017) · Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione (2018)
Okinava
Visoje šalyje
Meidži pramoninės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba (2015)
Nematerialusis
Nogaku teatras (2008) · Ningio džioruri bunraku lėlių teatras (2008) · Kabukio teatras (2008) · Akiu-no taue šokis (2009) · Daimokutate (2009) · Dainičido bugaku (2009) · Gagaku (2009) · Hajačinės kagura (2009) · Odžija-čidžimis, Ečigo džiofu: bemerijos pluošto technologijos Uonumos regione, Niigatos prefektūroje (2009) · Noto pusiasalio aenokoto (2009) · Tradiciniai ainų šokiai (2009) · Kumiodori, tradicinis Okinavos muzikinis teatras (2010) · Jūki-cumugi, šilko audinių gamybos technika (2010) · Mibu-no hana taue, ryžių sodinimo ritualas Mibu vietovėje, Hirošimoje (2011) · Sada shinno, šventasis šokis Sados maldykloje, Šimanėje (2011) · Nači dengaku, religinis menas atliekamas Načio ugnies šventėje (2012) · Washoku, tradicinė japonų maisto kultūra, ypač Naujų metų švenčių metu (2013) · Washi, tradicinio japoniško rankų darbo popieriaus amatas (2009/2014) · Šventės su šventiniais vežimais (2009/2016) · Raihoshin, kaukėtų dievybių pasirodymai (2009/2018) · Tradiciniai įgūdžiai, technikos ir žinios skirtos Japonijos medinės architektūros išsaugojimui (2020) · Furyu odori – ritualiniai šokiai, persmelkti žmonių vilčių ir maldų (2009/2022) · Sakės gamybos su kodži bakterija tradicinės žinios ir įgūdžiai Japonijoje (2024)