Kuras

Kitos reikšmės – Kuras (reikšmės).

Kuras – medžiaga, naudojama šildymui ar kūrenimui arba variklio varymui.

Tai yra viena seniausiai naudojamų kuro rūšių^[1]. Šiam kurui priskiriama bet kokia kietos būsenos medžiaga, kuri degdama išskiria šilumą. Dažniausiai kaip kietasis kuras yra naudojamas malkos, anglys, medžio briketai, granulės.

Medienos kuras dažniausiai pasirenkamas namų šildymui. Iš trijų pagrindinių kietojo kuro rūšių – malkų, medienos briketų ir granulių – kaitriausiai dega granulės. Šią savybę lemia tai, kad medžio pjuvenos yra gerai išdžiovinamos ir tik tada suspaudžiamos. Toks kuras tampa sausesnis, jo energetinė vertė yra didesnė, o peleningumas – mažesnis.

Anglių kaip kietojo kuro populiarumas buvo didžiausias pramonės revoliucijos metu. Nors šis kuras vis dar naudojamas pramonėje, dabar Europos Sąjungos šalyse jų vartojimas sumažėjęs^[2].

Dauguma skystojo kuro rūšių yra gaunamos iš iškastinio kuro: tai – benzinas, dyzelinas, vandenilis, žibalas, alkoholis, amoniakas. Nors benzinas ir dyzelinas paprastai naudojamas transporto priemonių ir įvairios technikos varikliuose, tam tikros skystojo kuro rūšys taip pat gali būti naudojamos ir šildymui. Pavyzdys – žibalas, naudojamas stovyklaujant^[3].

Ši kuro rūšis yra naudojama tiek šildymui, tiek automobilių varikliams. Dujinis kuras yra gana pigus, be to, jį galima transportuoti laivais, vamzdžiais. Pasaulyje yra daug dujinio kuro šaltinių, tikimasi, kad ateityje jų bus ir daugiau^[4]. Dujinis kuras pasižymi ypač geru degumu ir dėl to teršiama gamta: degdamas šis kuras greitina „šiltnamio“ efektą.

Ekologijai įgaunant vis didesnį aktualumą, daugėja ir biokuro pasirinkimų. Biokuras gali būti skystas (etanolis, biodyzelinas) arba kietas (medienos briketai, granulės, žemės ūkio atliekos, specialiai kurui auginami kukurūzai).

Biokuras priskiriamas prie atsinaujinančių šaltinių, yra pigus, gali būti maišomas su kitomis kuro rūšimis. Jo panaudojimas automobiliuose šiuo metu vis dar ribojamas. Didėjantis biokuro naudojimas reikštų didesnius jo gamybos išteklius, o tai tiesiogiai veiktų ir kitų sferų, pavyzdžiui, maisto gamybą ar baldų pramonę: joms reikalinga mediena, kukurūzai ar kitos kultūros būtų panaudotos biokuro gamybai ir natūraliai tos srities gamybinės apimtys mažėtų^[5].

Tai plačiai naudojama kuro rūšis (automobiliuose, tiekiama energija namams). Iškastiniu kuru laikomos anglys, gamtinės dujos, nafta. Tai – itin efektyvus, lengvai transportuojamas kuras^[6], dėl to jo vartojimas pastaruoju metu nemažėja. Jo degimo metu išskirtos medžiagos teršia gamtą, tad ieškoma būdų, kaip sumažinti populiaraus iškastinio kuro naudojimą. Be to, tai yra baigtinis kuras, taigi, ieškoma alternatyvų jam ateityje pakeisti.

Branduolinio kuro šiluminė energija išsiskiria skylant atomams į mažesnes daleles. Kontroliuojant šį procesą branduolinė energija verčiama į mechaninę. Nors tokia kuro rūšis turi daug trūkumų (radiacijos, avarijos pavojus, sunku tinkamai atsikratyti atliekomis), ji ir toliau tebenaudojama dėl palyginus mažos aplinkos taršos bei nedidelių sąnaudų^[7].

Tradicinės kuro rūšys, naudojamas patalpų šildymui bei maisto gaminimui yra:

• malkos;
• pjuvenų briketai;
• durpės;
• anglys (akmens anglis, rusvoji anglis, antracitas);
• kiziakas;
• granulės;
• dujos;

Vikiteka: Kuras – vaizdinė ir garsinė medžiaga