Lapkričio 18

Lapkričio 18 yra 322-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 323-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 43 dienos.

Informacija

Šventės

• Latvija – Nepriklausomybės diena.

Vardadieniai

Giniotas – Ginvydas – Ginvydė – Otas – Otonas – Romanas – Salomėja – Vestas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1700 – Valkininkų mūšyje Valkininkų konfederacijos bajorai sutriuškino Lietuvos didikų Sapiegų kariuomenę.
• 1940 – įkurtas Panevėžio dramos teatras;
• 1942 – vokiečių saugumo policijos ir SD Lietuvoje vadas Karlas Jėgeris įsakė uždaryti visus Lietuvos čigonus į stovyklą Ežerėlyje, o jų turtą konfiskuoti.

Gimimo dienos

• 1856 m. – Dominykas Butėnas, Lietuvos knygnešys (m. 1940 m.).
• 1857 m. – Julianas Januševskis, civilinės statybos lenkų kilmės inžinierius bei istorizmo krypties Lietuvos architektas (m. 1914 m.).
• 1881 m. – Juozas Zikaras, vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesorius (m. 1944 m.).
• 1883 m. – Augustas Baldžius, Klaipėdos krašto visuomenės ir politikos veikėjas (m. 1952 m.).
• 1903 m.:
  • Bernardas Bučas, Lietuvos skulptorius (m. 1979 m.).
  • Vincas Arnastauskas, chorvedys ir pedagogas (m. 1983 m.).
• 1905 m. – Antanas Gruodis, inžinierius energetikas, Lietuvos energetikos sistemos kūrėjas (m. 1978 m.).
• 1907 m. – Juozas Mažeika, operos solistas. Tėvas- knygnešys Jonas Mažeika, sūnus – žurnalistas Kipras Mažeika, dukra- estrados dainininkė Džilda Mažeikaitė (m. 1976 m.).
• 1908 m. – Paulina Girdzijauskienė Žurlytė, pedagogė, istorikė.
• 1912 m. – Kostas Doveika, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1999 m.).
• 1913 m. – Darata Murelienė-Baltrušaitė, Zdaniūtė, chorvedė ir kompozitorė.
• 1915 m. – Aleksandras Liberis, Lietuvos vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas (m. 2014 m.).
• 1926 m.:
  • Romanas Krasninkevičius, Lietuvos tautodailininkas grafikas (m. 1996 m.).
  • Tamara Kalibataitė, Lietuvos šokėja, choreografė.
• 1927 m. – Boleslovas Klova, Lietuvos dailininkas monumentalistas (m. 1986 m.).
• 1928 m. – Ligija Stalevičienė, Lietuvos dailininkė tapytoja, menotyrininkė, pedagogė.
• 1931 m. – Danguolė Sadūnaitė, poetė, vertėja^[1].
• 1933 m. – Elvyra Baltinienė-Užkurėlytė, Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1935 m.:
  • Jonas Dulevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2010 m.).
  • Manvilis Filipovas, choro dirigentas ir pedagogas.
  • Stasys Puškorius, Lietuvos karinis veikėjas, habilituotas daktaras, Lietuvos kariuomenės dimisijos pulkininkas.
• 1940 m. – Alfonsas Andriuškevičius, Lietuvos poetas, dailėtyrininkas, paskelbęs straipsnių apie grožį ir meną.
• 1945 m. – Birutė Marija Paplauskienė, gydytoja, Šiaulių miesto politinė ir visuomenės veikėja.
• 1946 m.:
  • Remigijus Alvydas Kirstukas, gydytojas, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Veronika Povilionienė, lietuvių liaudies folkloro dainininkė, pagarsėjusi tradicinėmis liaudies dainomis ir moderniomis liaudies dainų aranžuotėmis, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, etnologė.
• 1947 m. – Juozas Jucaitis, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Romaldas Petras Damušis, teisininkas, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Romualdas Kondrotas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1952 m. – Jurgis Sarulis, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m.:
  • Stasys Adomavičius, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Valentinas Mazuronis, architektas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys.
• 1956 m. – Alfredas Bumblauskas, lietuvių istorikas.
• 1958 m. – Vytautas Mockaitis, Lietuvos skulptorius, medalininkas, juvelyras.
• 1959 m. – Marijona Janavičienė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja.
• 1961 m. – Edvardas Mažeikis, lietuvių karininkas, karinis diplomatas, buvęs Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) vadas.
• 1962 m. – Dainius Korsakas, pedagogas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Rimvydas Civilka, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1975 m. – Drius Dikčius, Lietuvos krepšinio treneris.
• 1977 m. – Mykolas Jasaitis, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Marijampolės „Sūduvos“ komandoje.
• 1981 m. – Deimantė Kondrotaitė, lietuvių dailininkė, muziejininkė, parodų kuratorė.
• 1986 m. – Davydas Arlauskis, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis FK Žalgiris Vilnius komandoje.

Mirtys

• 1897 m. – Mykolas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, egiptologas, europinio masto kolekcininkas. 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius jam ir broliams iš naujo patvirtino grafo titulą (g. 1826 m.).
• 1914 m. – Jurgis Masionis, kunigas ir knygnešys, lietuviškos savimonės puoselėtojas (g. 1843 m.).
• 1946 m. – Vincentas Borisevičius, Lietuvos vyskupas. Kandidatas į palaimintuosius (g. 1887 m.).
• 1950 m. – Petras Raudonikis, farmacininkas, jaunystėje – politinis veikėjas (g. 1869 m.).
• 1980 m. – Vaclovas Martinkus, Lietuvos kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1909 m.).
• 1985 m. – Petras Četkauskas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1899 m.).
• 1988 m. – Jonas Karvelis, Lietuvos knygų leidėjas, prekybininkas (g. 1901 m.).
• 1991 m. – Emilijus Andriulis, Lietuvos gydytojas higienistas (g. 1928 m.).
• 1992 m. – Alina Audronė Briedelytė-Kavaliauskienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė (g. 1942 m.).
• 1998 m. – Vytautas Bujauskas, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1922 m.).
• 2008 m. – Antanas Račius, statybininkas, tautodailininkas, kaimo muzikantas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1917 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1626 – popiežius Urbonas VIII pašventino Šv. Petro katedrą Romoje. Katedros statyba prasidėjo 1452 m. senosios bazilikos vietoje;
• 1855 – britų keliautojas ir misionierius Deividas Livingstonas (David Livingstone) Afrikos pietuose atrado didžiulį Viktorijos krioklį;
• 1883 – JAV įvesta vieninga laiko skaičiavimo sistema. Iki tol kiekvienas miestas turėjo savo laiką;
• 1918 – Latvijos tautos taryba paskelbė nepriklausomą Latvijos Respubliką. Pirmuoju prezidentu išrinktas Karlis Ulmanis.

Gimimo dienos

• 1786 m. – Kristijonas VIII, 1839–1848 m. Danijos ir 1814 m. gegužės 17 d. – spalio 10 d. Norvegijos karalius Kristijonas Frederikas (m. 1848 m.).
• 1787 m. – Luji Dageras, Prancūzijos dailininkas, fotografas, išradęs fotografavimo būdą (vėliau pavadintą išradėjo vardu) – dagerotipiją (m. 1851 m.).
• 1866 m. – Žiulis Guerinas, amerikiečių freskų tapytojas, dailininkas ir iliustratorius (m. 1946 m.).
• 1889 m. – Stanislavas Kosioras, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs VKP(b) CK Politinio biuro narys. Vienas stalininių represijų organizatorių, vėliau pats tapęs jų auka (m. 1939 m.).
• 1906 m.:
  • George Wald, 1967 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1997 m.).
  • Klaus Mann, vokiečių rašytojas (m. 1949 m.).
• 1927 m. – Eldaras Aleksandrovičius Riazanovas, rusų kino režisierius, scenaristas, dramaturgas, aktorius, poetas, dainų tekstų autorius.
• 1946 m. – Alan Dean Foster, amerikiečių mokslinės fantastikos rašytojas.
• 1962 m. – Kirk Hammett, geriausiai yra žinomas kaip thrash metal grupės Metallica gitaristas.
• 1966 m. – Marusha, Vokietijos diskžokėja, įžymiausia moteris DJ pasaulyje.^{[reikalingas šaltinis]}.
• 1970 m. – Peta Wilson, Australijos kino ir televizijos aktorė, fotomodelis.
• 1979 m. – Willer Oliveira, Brazilijos futbolininkas. Žaidėjas puikiai kontroliuoja kamuolį, yra tikras standartinių padėčių meistras.
• 1980 m. – Ivanas Pelicoli, Italijos futbolininkas. Rusijos Maskvos „Lokomotivo“ klubo vartininkas. Taip pat yra atstovavęs Italijos jaunimo rinktinę bei nacionalinę komandą.
• 1983 m. – Maiklas Dosonas, Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Tottenham Hotspur klube, yra jo vicekapitonas. M.Dosonas – kandidatas į Anglijos futbolo rinktinę.

Mirtys

• 1330 m. – Verneris fon Orselnas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1280 m.).
• 1841 m. – Agustinas Gamara, Peru prezidentas (1829–1833 m. ir 1838–1841 m.) (g. 1785 m.).
• 1886 m. – Česteris Alanas Arturas, 21-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Prieš Arturo išrinkimą į Džeimso Garfyldo viceprezidentus. jis buvo respublikonų partijos narys, bei dirbo teisininku (g. 1829 m.).
• 1922 m. – Marselis Prustas, prancūzų intelektualas, rašytojas, eseistas, kritikas (g. 1871 m.).
• 1941 m. – Walther Hermann Nernst, 1920 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (g. 1864 m.).
• 1962 m. – Nilsas Boras, danų fizikas (g. 1885 m.).
• 1977 m. – Karlis Ievinis, latvių žurnalistas, rašytojas (g. 1888 m.).
• 1980 m. – Conn Smythe, NHL teisėjas (1927–1931) (g. 1895 m.).
• 1988 m. – Yoshiaki Nakaya, Japonijos politikas, 1975–1983 m. ėjęs Aičio prefektūros gubernatoriaus pareigas (g. 1925 m.).
• 1991 m. – Gustavas Husakas, Čekoslovakijos politinis veikėjas. Po sovietų invazijos 1968 metais jis komunistų partijos vadovo pareigose pakeitė Aleksandrą Dubčeką, o nuo 1975 iki 1987 metų buvo Čekoslovakijos prezidentu^[4] (g. 1913 m.).
• 2009 m. – Žana Klod Dena de Gijbon, menininkė, kartu su Christo kūrusi monumentalius aplinkos dailės kūrinius (g. 1931 m.).

Nuorodos