Tradiciškai tešla suminkoma į plokščią blyną ir pašaunama ant įkaitusios krosnies. Gaminamas iš vandens, miltų ir druskos, gali būti dedama sezamo ar aguonų grūdelių. Lavašas neseniai iškeptas būna minkštas, tačiau greitai kietėja ir tampa trapus. Į lavašą sukami kebabai, iš jo daromi sumuštiniai.[1]
Armėnijoje vestuvinių ritualų metu lavašas uždedamas ant jaunavedžių pečių. Tikima, jog tokiu būdu jaunavedžiai užsitarnauja klestinčią ir vaisingą santuoką. 2014 m. lavašo gaminimo procesas ir kultūriniai ritualai Armėnijoje įtraukti į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektų sąrašą.[2]
2016 m. nematerialiuoju pasaulio paveldu pripažintos ir Azerbaidžane, Irane, Turkijoje, Kazachstane, Kirgizijoje kepamas lavašas bei kitos plokščios duonos formos: katyrma, jufka.
Radifas Irano muzikoje (2009) ·Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradicinės kilimų rišimo technikos Kašane (2010) · Tradicinės kilimų rišimo technikos Farse (2010) · Tazijė, ritualinis dramos menas (2010) · Pahlavani ir zurchanehų ritualai (2010) · Bachšių muzika Chorasane (2010) ·Nakalis, Irano draminis pasakojimas (2011) ·Tradicinės iranietiškų lendžų laivų statybos ir navigacijos technikos Persijos įlankoje (2011) · Kališujano ritualai Mašhad Ardehalyje, Kašane (2012) ·Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis šalimis) ·Čoganas - žaidimas ant arklių, lydimas muzikos ir pasakojimų (2017) ·Kemančos gamybos ir muzikavimo menas (2017, karu su Azerbaidžanu) · Dotaro gamybos ir muzikavimo menas (2019) ·Piligriminės kelionės į Šv. Tado vienuolyną (2020, kartu su Armėnija) ·Miniatiūros menas (2020, kartu su Azerbaidžanu, Turkija ir Uzbekistanu) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Azerbaidžanu, Tadžikija, Uzbekija) ·Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Azerbaidžanu, Uzbekija) · Sadeh/Sada šventė (2023, kartu su Tadžikija)
Pasakotojų medahų menai (2003) · Mevlevių sema ceremonija (2005) · Karagiozas ir Hadživatas (2009) · Ašikų tradicija (2009) ·Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradiciniai sohbeto susirinkimai (2010) · Aliejaus imtynių šventė kirkpinaras (2010) · Sema, alevių-bektašių ritualas (2010) ·Ritualinė keškeko tradicija (2011) · Mesir Madžunu šventė (2012) ·Turkiškos kavos kultūra ir tradicija (2013) ·Ebru, turkiškas popieriaus dekoravimas (2014) ·Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Čini gamybos tradicinė amatininkystė (2016) · Hidirelezas, pavasario šventė (2017) ·Susikalbėjimas švilpesiu (2017) · Dede Korkuto epinės ir muzikinės tradicijos paveldas (2018, Kartu su Kazachstanu ir Azerbaidžanu) · Turkiškas tradicinis šaudymas iš lanko (2019) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Azerbaidžanu, Iranu ir Uzbekistanu) · Tradiciniai strateginiai žaidimai: Togyzqumalaq, Toguz Korgool, Mangala/Göçürme (2020, kartu su Kazachstanu ir Kirgzija) · Hüsn-i Hat, tradicinė kaligrafija islamo mene Turkijoje (2021) ·Çay (arbatos) kultūra – tapatybės, svetingumo ir socialinės sąveikos simbolis (2022, kartu su Azerbaidžanu) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Chodžos Nasredino pasakojimo tradicija (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) ·Tradicinis Ahlato akmenų skaptavimas (2022) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu, Tadžikija, Uzbekija) ·Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu, Uzbekija) · Balabano/Mėjaus meistrystė ir atlikimo menas (2023, kartu su Azerbaidžanu) · Perlamutro inkrustavimo meistrystė (2023, kartu su Azerbaidžanu) ·Tradicinės žinios, metodai ir praktikos, susiję su alyvmedžių auginimu (2023)
Šis straipsnis apie maistą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.