Miško plukdymas (dažn. sielių plukdymas) – medienos transportavimo būdas rąstus plukdant vandens telkiniu. Miško plukdymo upėmis ir ežerais verslas vadinamas sielininkyste.[1] Tai pats pigiausias ir kartais vienintelis įmanomas medienos gabenimo iš kirtaviečių į apdirbimo vietas būdas. Daugelyje miškingų vietų nėra kelių ir geležinkelių, atstumai dideli, todėl patogiausia paleisti medieną plaukti pasroviui vandeningomis upėmis.
Sielių plukdymo tipai
Skiriami trys pagrindiniai sielių plukdymo būdai:
Palaidas – dažniausiai vykdomas per pavasario poplūdį. Naudojamas ten, kur nepraplaukia kitos vandens transporto priemonės. Rąstai plukdomi nesujungti tarpusavyje. Jiems valdyti upės vagoje įrengiamos specialios užtvaros (bonai). Rąstų grūstis ardo iš paskos plaukiantys sielininkai. Tačiau tokiu būdu plukdant dalis rąstų nuskęsta, be to, visiškai užpildoma upės vaga.
Sielinis – mediena surišama į grupes, kurios suformuoja sielius (tūris iki 27 tūkst. m³). Jie buksyruojami motoriniais laivais, todėl toks būdas įmanomas tik laivuojamose upėse. Ties užtvankomis būna įrengiami specialūs kanalai sieliams nuleisti.
Tinklinis – mediena nesurišama tarpusavyje. Ją gabena motoriniai laivai, apimdami rąstus specialiais tinklais. Toks būdas taikomas ežeruose.
Seniau TSRS kasmet būdavo nuplukdoma 105–120 mln. m³ medienos, o plukdomųjų kelių ilgis siekė 80 000 km. Dabar dažniausiai mediena gabenama patikimesniais būdais: geležinkeliais, miškovežiais arba krovininiais laivais.
Europoje sielių plukdymo tradicija išsivystė viduramžiais, kuomet sieliai buvo gabenami upėmis per visą Europą. Rąstų krūvos galėdavo siekti 600 m ilgį, 50 m plotį ir 2 m aukštį, ir reikalavo specifinių navigacijos įgūdžių bei žinių: kaip parinkti tinkamą medieną, nugabenti prie upės, formuoti sielius. Sielininko profesija suformavo specifines tradicijas, kuomet jie ištisas savaites praleisdavo ant sielių, gyvendami ir dirbdami kartu. Formavosi technikos, įgūdžiai, kuriais bendruomenės dalindavosi, o per žodinę tradiciją jie buvo perduodami iš kartos į kartą.
Kai kurios šalys išlaikė sielių gabenimo tradiciją iki mūsų laikų, ir ji yra gyva per įvairius renginius, jaunimui skirtas stovyklas, kūrybines dirbtuves. Į tradiciją įtraukiamos įvairaus amžiaus, lyčių ir patirčių žmonės bei bendruomenės. Šiuo metu sielių plukdymo tradicija vertinama dėl darnaus medienos naudojimo, vandens ir ekosistemų apsaugos, o taip pat dėl kultūrinės tradicijos tęstinumo.
Medžioklė su sakalais (2010, kartu su 18 kitų valstybių) ·Šemenlaufenas, Imsto miesto šventė Austrijoje (2012) ·Klasikinis jodinėjimas ir Ispanijos jojimo mokykla Vienoje (2015) · Regioniniai amatų centrai: tradicinių rankdarbių kultūrinio paveldo išsaugojimo strategija (2016) ·Griūčių rizikos valdymas (2018, kartu su Šveicarija) · Europos indigo dažyba (2018, kartu su Čekija, Vokietija, Vengrija ir Slovakija) · Piemenų migracija, sezoninis gyvulių varymas Viduržemio jūros regione ir Alpėse (2019, kartu su Italija ir Graikija) · Katedrų statymo talkos Europoje, arba Bauhütten: žinios, jų perdavimas, žinių ir inovacijų vystymas (2020, kartu su Vokietija, Prancūzija, Norvegija ir Šveicarija) ·Lipizanerių veislės žirgų veisimo tradicijos (2022, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Miško plukdymas (2022, kartu su 5 kitomis valstybėmis) · Tradicinė irigacija: žinios, technikos ir organizavimas (2023, kartu su 6 kitomis valstybėmis)
Slovacko verbunkas, šokiai (2008) ·Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2010, kartu su 18 kitų valstybių) · Užgavėnių eitynės ir kaukės Hlinecko regiono kaimuose (2010) · Karalių eisena pietryčių Čekijoje (2011) · Čekijos ir Slovakijos lėlių teatras (2016, kartu su Slovakija) · Blaudruck/Modrotisk/Kékfestés/Modrotlač indigo dažyba Europoje (2018, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Rankų darbo kalėdinių eglučių žaislai iš pūsto stiklo (2020) ·Miško plukdymas (2022, kartu su 5 kitomis valstybėmis) · Rankų darbo stiklo gamybos žinios, meistrystė ir įgūdžiai (2023, kartu su 5 kitomis valstybėmis)
Špejerio katedra (1981) · Tryro Romėnų paminklai, Šv. Petro katedra ir Dievo Motinos bažnyčia (1986) · Fiolkingeno metalurgijos gamykla (1994) · Colferaino anglies kasyklų industrinis kompleksas (2001) ·Aukštutinis Reino vidurupio slėnis (2002)· ShUM miestai Špejeris, Vormsas ir Maincas (2021)
Maulbrono vienuolyno kompleksas (1993) · Vienuoliškoji Reichenau sala (2000) ·Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas (2017)· Didžiosios Europos spa (Baden Badenas, Bad Emsas, Bad Kisingenas) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis)