Pirštinė

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
„Vyras su pirštine“ Tiziano Vecelli (1523 m.)

Pirštinė – aprangos detalė, skirta žmogaus rankai, delnams ir pirštams pridengti, šildyti ar apsaugoti. Pirštinės dažnai naudojamos įvairiose profesijose apsaugai (pavyzdžiui, nuo elektros), produkcijos gamyboje (pavyzdžiui, higienai palaikyti ruošiant maistą).

Kovinės gladiatorių pirštinės senovės Romoje padėdavo geriau sugriebti aliejumi išteptą priešininko kūną. Šarvinės pirštinės naudotos Viduramžiais, kaip šarvų detalė rankų apsaugai mūšiuose. Iš monarcho ar karaliaus gauta pirštinė reiškė ypatingą malonę, tuo tarpu numesta riteriui po kojomis - kvietimą dvikovai. Pirštinės buvo naudojamos ir ritualiniuose veiksmuose, šį ceremonijų atributą vėliau perėmė katalikų bažnyčia.

Atsiradus tekstilės pramonei, pirštinės tapo mados aksesuaru ir statuso simboliu. Pirmosios pirštinių manufaktūros buvo įkurtos Prancūzijoje, vėliau išplito ir kitose šalyse. Napoleono Bonaparto laikais madingomis tapo alkūnes siekiančios damų pirštinės, kurios iki pat XX a. pr. buvo neatskiriama garderobo dalimi. Aukštuomenės damos privalėjo viešumoje nešioti pirštines. Iki šių dienų laikomas nemandagiu tas vyras, kuris paduoda kitam ranką nenusimovęs pirštinės. Tuo tarpu moterims tai leidžiama.