Rudolf Carnap
|
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Rudolfas Karnapas (vok. Rudolf Carnap, 1891 m. gegužės 18 d. – 1970 m. rugsėjo 14 d.) – įtakingas XX a. vokiečių filosofas, iki 1935 m. dirbęs Europoje, o vėliau ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.[1] Jis buvo pagrindinis „Vienos Ratelio“ narys ir iškilus loginio pozityvizmo atstovas. Karnapas parašė didžiulį kiekį įvairiausių darbų, jis (ir Carl Hempel) daugiau nei kiti prisidėjo prie loginio pozityvizmo programos platinimo ne tik Europoje, bet ir Amerikoje.
Harvardo universiteto filosofas Willardas Quine rašė: „Karnapas yra iškili asmenybė. Aš matau jį kaip dominuojančią figūrą filosofijoje nuo 1935 m. Kai kurie filosofai šitą poziciją mieliau atiduotų Wittgensteinui, bet daug kas mano būtent taip, kaip aš manau.“
Hempelis rašė: „Karnapo išmoningi ir švietėjiški loginio analizavimo ir rekonstravimo metodai ir pavyzdžiai, kuriuos jis paminėjo savo griežtuose, bet plačių pažiūrų tyrimuose ir darbuose, numatė stiprias, tikslias analizines paskatas filosofijos problemoms.“
Biografija
Rudolfas Karnapas gimė šiaurės vakarų Vokietijos mieste Ronsdorfe, kuris kartu su kitais aplinkiniais miesteliais 1929 m. buvo sujungtas į miestą – Vupertalį. 1898 m., po tėvo mirties, jis kartu su šeima persikėlė į Barmeną, kur Karnapas pradėjo mokytis Gimnazijoje. Būdamas keturiolikos Karnapas išmoko Esperanto kalbos, kurią vėliau naudojo savo kelionėse.1910-1914 m. studijavo filosofiją, fiziką bei matematiką Jenos ir Freiburgo universitetuose. Taip pat klausė B. Baucho Kanto kurso, kur visus metus gilinosi į „Grynojo proto kritiką“ ir ypatingai susidomėjo Kanto erdvės teorija. Karnapas taip pat klausė tris G. Frėgės kursus 1910 m., 1913 m. ir 1914 m. Šiuose kursuose Frėgė aiškino savo loginę sistemą ir jos taikymą matematikoje. Tačiau šiuo metu Karnapą labiausiai domino fizika. 1913 jis planavo rašyti savo disertaciją termoelektroninės emisijos tema. Jo studijas nutraukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. Karnapas tarnavo fronte iki 1917 m. tada gavo leidimą studijuoti fiziką Berlyno Universitete, kuriame tuo metu profesoriavo A. Einšteinas.
Po karo, Karnapas parašė naują disertaciją, šį kartą, erdvės ir laiko aksiomatinės teorijos tema. Ją parodė Jenos universiteto Fizikos fakulteto dekanui M. Wienui ir B. Bauchui. Abiejiems darbas pasirodė įdomus, tačiau Wienui atrodė, kad disertacijoje per daug filosofijos, o Bauchas manė, kad ji labiau tinka fizikai nei filosofijai.
Karnapo įsitraukimas į „Vienos Ratelio” veiklą išsivystė per kelerius metus. Jis susipažino su Hansu Reichenbachu filosofijos konferencijoje vykusioje Erlangene 1923 m. Reichenbachas jį supažindino su Moritzu Schlicku. Karnapas 1925 m. aplankė Schlicką- ir „Vienos Ratelį”- ir sekančiais metais persikraustė į Vieną ir tapo asistuojančiu profesoriumi Vienos Universitete. Jis tapo pagrindiniu „Vienos Ratelio“ nariu ir 1929 m. kartu su Hansu Hahnu ir Otto Neurathu, parašė „Vienos Ratelio” manifestą.
1935 m., padedamas amerikiečių filosofų Č. Moriso ir V. Kvaino, Karnapas emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir 1941 m. tapo jų piliečiu.
Mirė 1970 m. rugsėjo 14 d. Santa Monikoje.
Rudolfas Karnapas ir jo filosofija
Rudolfas Karnapas – loginio pozityvizmo atstovas. Dėl jo didžiulio indėlio į filosofijos mokslą, filosofijos kalbą, tikimybės teoriją, klasikinę, induktyviąją ir modalinę logiką, jis laikomas vienu žymiausių XX a. filosofų. Rudolfas Karnapas laikė metafiziką bereikšme, kadangi jos teiginiai negali būti įrodyti arba paneigti eksperimentais. Anot jo, daug filosofinių problemų iš tikrųjų yra pseudo – problemos, t. y. piktnaudiškų interpretacijų rezultatas. Pasak Rudolfo Karnapio, kai kurios iš jų galėtų būti išspręstos, jei mes pripažintume, jog jos ne išreiškia fakto esmę, o rodo pasirinkimą tarp skirtingų lingvistinių struktūrų. Taigi, loginės kalbos analizės, esą, įgauna pagrindinį instrumentą, sprendžiant filosofines problemas. Nuo tada, kai šnekamoji kalba tapo dviprasmiška, Rudolfas Karnapas įrodinėjo, kad filosofinės problemos turi būti studijuojamos, remiantis dirbtinėmis logikos ir matematikos kalbomis. Anot jo, tai padėtų išspręsti teiginių reikšmių problemas, skirtingas tikimybės teorijos interpretacijas, aiškinimo prigimtį bei skirtumus tarp analitinio ir sintetinio, būtinų ir atsitiktinių teiginių.
Mokslinės teorijos struktūra
Karnapio nuomone mokslo teorija aiškinama kaip aiški formali sistema. Ji susideda iš:
• Oficialios kalbos įskaitant loginių ir neloginių terminų; • loginių – matematinių aksiomų ir taisyklių išvesties rinkinių; • ne logiškų aksiomų nustatymu, išreiškiant empirinės dalies teoriją; • taisyklių korespondencijų, kurios paaiškina empirines teorijas.
Veikla ir darbai
1908 m. ir 1922 m. Dalyvavo Pasauliniame Esperanto Kongrese
1926 m. įsidarbino Vienos universitete ir per kelerius ateinančius metus įsitraukė į „Vienos ratelio“ veiklą.
1928 m. Karnapas išleido savo knygą „Loginė pasaulio struktūra“, kurioje išvystė formalųjį empirizmą visas mokslines sąvokas apibrėždamas fenomenologiniais terminais. Tais pačiais metais jis išleido dar vieną knygą „Filosofijos pseudo-problemos“, kurioje teigė, kad daugelis filosofinių klausimų yra beprasmiai.
1929 m. kartu H. Hahnu ir O. Neurathu parašė ratelio manifestą ir kartu su H. Reichenbachu pradėjo leisti analitinės filosofijos žurnalą Erkenntnis.
1930 m. pradėjo profesoriauti Prahos universitete. Čia jis parašė knygą, kuri jį padarė garsiausiu loginio pozityvizmo ir „Vienos ratelio“ atstovu, „Kalbos loginę sintaksė“ (1934 m.). Šiame kūrinyje jis plėtojo savo tolerancijos principą, pagal kurį nėra tokio dalyko kaip „teisinga“ logika ar kalba. Visi turi teisę pasirinkti, priklausomai nuo savo poreikių ir tikslų, kokią kalbos formą naudoti.
1936–1952 m. profesoriavo Čikagos Universitete (išskyrus 1940–1941 m. kuriuos praleido kaip viešintis profesorius Harvaro Universitete). Šis laikotarpis jam buvo labai produktyvus – rašė knygas apie semantika, modelių logiką ir apie filosofinius tikimybės ir indukcijos principus.
1954 m. profesoriavo Los Andžele, Kalifornijos universitete
1964 m. perėjo į Los Andželo Kalifornijos Universitetą. Čia rašė apie mokslinį pažinimą, analitinę-sintetinę dichotomiją bei verifikacijos principą.
Šaltiniai
- ↑ Carnap Rudolf (Rudolfas Karnapas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 715 psl.
