Ceris
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius. |
| Ceris (Ce) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė |
Lantanidai |
| Atomo numeris | 58 |
| Išvaizda |
sibabro baltumo metalas |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
140,115 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
183 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
534,4 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
4f1 5d1 6s² |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
165 pm |
| Jono spindulys |
103,4 pm |
| Elektroneigiamumas |
1,12 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
Ce←Ce3+ -2,34V |
| Oksidacijos laipsniai |
4, 3 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
6,78 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
26,94 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
11,3 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
798 K |
| Lydymosi šiluma |
5,46 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
3433 K |
| Garavimo šiluma |
398 kJ/mol |
| Molinis tūris |
20,7 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
kubinė, tūriškai centruota |
| Gardelės periodas |
5,160 Å |
Ceris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ce (lot. cerium), eilės numeris 58. Tai labai retas metalas, randamas kai kuriuose mineraluose (pvz., monacite).[1]
Savybės
Ceris yra sidabrinės (pilkos) spalvos metalas, priklausantis lantanoidų grupei. Šaltame vandenyje lėtai, šiltame – greitai oksiduojasi. Tai labai aktyvus metalas, ore greitai tamsėja, šildomas lengvai reaguoja su deguonimi, sudarydamas cerio oksidą (CeO2), smulkios dalelės ore savaime užsiliepsnoja. Reaguoja su halogenais, o šildomas – su vandeniliu, siera, anglimi, fosforu, azotu ir kitais elementais. Su dauguma metalų sudaro lydinius (pvz., CeAl, CeMg3, CeCu ir kt.). Šiam elementui būdingas fizikinių savybių (tankio, virimo bei lydymosi temperatūros, specifinės garavimo šilumos) antrinis periodiškumas. Lengvai reaguoja su rūgštimis. Šarmuose netirpsta.
Panaudojimas
Šis metalas pritaikomas metalurgijoje – kaip pagerinantis metalo lydinių mechanines savybes, dėl vertingų dielektrinių bei puslaidininkinių savybių naudojamas radiotechnikoje ir elektronikoje, atominėje energetikoje.
Istorija
Šį cheminį elementą 1803 m. atrado švedų ir vokiečių mokslininkai W. Von Hisinger, J. Berzelius, M. Klaproth. Cerio pavadinimas kilęs iš nykštukinės planetos Cereros pavadinimo, atrasto dvejais metais anksčiau nei atrastas šis elementas.
Šaltiniai
- ↑ Danutė Ona Kimtienė. Ceris (Cerium. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 773 psl.