Rugpjūčio 13

Rugpjūčio 13 yra 225-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 226-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 140 dienų.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė kairiarankių diena;
• Pakistanas – nepriklausomybės diena;
• Tunisas – moters diena;
• Japonija – (nuo rupgjūčio 13 d. iki rugpjūčio 15 d.). Budistų visų mirusiųjų pagerbimo šventė – Obon(お盆).

Vardadieniai

Ipolitas – Kasijonas – Poncijonas – Naglis – Gilvilė – Diana

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1961 – užbaigtas dujotiekio Dašava–Vilnius tiesimas.

Gimimo dienos

• 1857 m. – Kazys Ūdra, valstietis, knygnešys. Palaidotas Vadaktėlių kapinėse (Naujamiestyje, Panevėžio raj.) (m. 1937 m.).
• 1861 m. – Augustinas Baranauskas, knygnešys, tautinio judėjimo dalyvis (m. 1923 m.).
• 1888 m. – Jurgis Gerulis, Lietuvos kalbininkas, baltistas, filosofijos daktaras (m. 1945 m.).
• 1895 m. – Kazys Gineitis, Lietuvos diplomatas (m. 1965 m.).
• 1899 m. – Elžbieta Mikalauskaitė, Lietuvos kalbininkė, viena fonetikos mokslo pradininkių Lietuvoje (m. 1970 m.).
• 1927 m. – Juozas Čepelė, Lietuvos inžinierius elektromechanikas, technologijos mokslų daktaras, kraštotyrininkas, keliautojas.
• 1943 m. – Irena Skernevičiūtė, Lietuvos ir Telšių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1945 m. – Rimas Zigmas Bičiūnas, Lietuvos tapytojas.
• 1949 m. – Kęstutis Balčikonis, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Vida Kniūraitė, Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1951 m. – Jonas Grigaliūnas, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Vaidievutis Ipolitas Geralavičius, Lietuvos matematikas, diplomatas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1953 m. – Gintaras Šurkus, verslininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Robertas Lapka, gydytojas ortopedas traumatologas, Kupiškio rajono savivaldybės politikas.
• 1955 m. – Juozas Matulevičius, aludaris, Lietuvos ir Kretingos rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Neli Beredina, Lietuvos baleto artistė, pedagogė.
• 1960 m. – Vitas Lingys, lietuvių žurnalistas, vienas iš tiriamosios žurnalistikos pradininkų Lietuvoje (m. 1993 m.).
• 1962 m. – Leonidas Donskis, Europos parlamento narys, Lietuvos filosofas, eseistas, kultūros kritikas, idėjų istorikas, visuomenės veikėjas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius.
• 1963 m. – Remigijus Špečkauskas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Mirtys

• 1775 m. – Mykolas Frederikas Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.^[1] (g. 1696 m.).
• 1969 m. – Antanina Leimontaitė-Steponavičienė, aktorė (g. 1906 m.).
• 1970 m. – Napoleonas Nakas, aktorius (g. 1907 m.).
• 1975 m. – Pranas Ambrazas, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius ir visuomenės veikėjas (g. 1898 m.).
• 1980 m. – Karolis Dineika, Lietuvos pedagogas, gydomosios kūno kultūros specialistas, visuomenės veikėjas (g. 1898 m.).
• 1984 m.:
  • Magdalena Avietėnaitė, lietuvių žurnalistė (g. 1892 m.).
  • Vytautas Jurkštas, Lietuvos architektas, architektūros mokslų kandidatas (g. 1930 m.).
• 1987 m. – Antanas Mikalauskas, Lietuvos geografas, geomorfologas, geografijos mokslų daktaras (g. 1935 m.).
• 1990 m. – Jurgis Viščakas, Lietuvos fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, akademikas (g. 1927 m.).
• 1992 m. – Leokadija Belvertaitė-Kamuntavičienė-Žygelienė, Lietuvos keramikė (g. 1904 m.).
• 2007 m. – Kazys Lozoraitis, lietuvių diplomatas, išeivijos veikėjas, ilgametis Italijos lietuvių bendruomenės bei jos valdybos narys, pirmasis LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino (1992 m. liepos 11 d. – 2004 m.), atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei Lietuvos ir Šv. Sosto santykius (g. 1929 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1923 – Į Gdynę atplaukė pirmasis didelis jūrinis laivas.
• 1961 – Pradėta statyti Berlyno siena.

Gimimo dienos

• 1311 m. – Alfonsas XI, Kastilijos karalius, valdė nuo 1312 m. rugsėjo 7 d. iki mirties. Leono karalius, valdė nuo 1312 m. rugsėjo 7 d. iki mirties. Galisijos karalius, valdė nuo 1312 m. rugsėjo 7 d. iki mirties (m. 1350 m.).
• 1829 m. – Ivanas Sečenovas, rusų fiziologas, refleksų teorijos kūrėjas^[2][3][4] (m. 1905 m.).
• 1871 m. – Karlas Lybknechtas, Vokietijos politikas socialdemokratas (m. 1919 m.).
• 1872 m. – Richard Martin Willstätter, 1915 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (m. 1942 m.).
• 1899 m. – Alfredas Hičkokas, kino režisierius ir prodiuseris, kilęs iš Didžiosios Britanijos, tačiau vėliau dirbęs ir JAV. Hičkokas padarė didelę įtaką detektyvo, trilerio žanrams, pagarsėjo savo saspenso technikomis (m. 1980 m.).
• 1912 m. – Salvador Edward Luria, 1969 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6] (m. 1991 m.).
• 1918 m. – Frederick Sanger, 1958 ir 1980 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5].
• 1926 m. – Fidel Alejandro Castro Ruz, Kubos politikas. Šalies vadovas, 1959 m. nuvertęs diktatorių generolą Fulchensijų Batistą (Fulgencio Batista) ir tapęs šalies ministru pirmininku. Nuo 1965 m. yra Kubos komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius, nuo 1976 m. iki 2008 m. vasario 19 d. ėjo Kubos respublikos prezidento pareigas.
• 1944 m. – Divina Galica, Anglijos ordino nešiotoja, geriau žinoma dėl savo sportinės karjeros Olimpinėse žaidynėse ir autosporte.
• 1961 m. – Borjana Krišto, Bosnijos ir Hercegovinos federacijos prezidentė, šias pareigas eina nuo 2007 m. vasario 22 d. Ji yra pirmoji moteris užimanti šias pareigas.
• 1963 m. – Edouardo Michelinas, padangų gamintojos „Michelin“ vadovas^[7][8] (m. 2006 m.).
• 1967 m. – Amelija Notomb, Belgijos rašytoja.
• 1970 m. – Alan Shearer, anglų futbolininkas^[9].
• 1971 m. – Moritz Bleibtreu, vokiečių aktorius.
• 1977 m. – Titus Ivory, JAV krepšininkas rungtyniaujantis Ostendės „Telindus“ krepšinio komandoje.
• 1984 m. – Niko Kranjčar, futbolininkas, Kroatijos rinktinės ir Portsmouth klubo saugas.

Mirtys

• 1536 m. – Gonsalas Gereras, jūreivis, pirmasis europietis, ispanas, tapęs ikikolumbinės majų civilizacijos nariu ir susilaukęs pirmųjų istorijoje metisų vaikų (indėniškos kilmės palikuonių) (g. 1470 m.).
• 1912 m. – Žiulis Emilis Frederikas Masnė, prancūzų kompozitorius, pedagogas, vienas žymiausių prancūzų lyrinės operos kūrėjų (g. 1842 m.).
• 1913 m. – Augustas Bebelis, Vokietijos politinis veikėjas (g. 1840 m.).
• 1917 m. – Eduard Buchner, 1907 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (g. 1860 m.).
• 1946 m. – Herbertas Džordžas Velsas, anglų rašytojas, geriausiai žinomas už mokslinės fantastikos darbus. Velsas, kartu su Žiuliu Vernu, laikomas „Mokslinės fantastikos tėvu“^[10]. Žymiausi kūriniai: „Laiko mašina“, „Pasaulių karas“, „Nematomas žmogus“ , „Daktaro Moro sala“ ir kt., kurie ne kartą ekranizuoti (g. 1866 m.).
• 2004 m. – Julia Child, amerikiečių virėja, rašytoja, televizijos asmenybė. Ji supažindino amerikiečius su prancūzų virtuve ir gaminimo technika. Ji parašė daugybę gaminimo knygų, sukūrė televizijos programų (geriausiai žinoma The French Chef, kuri pasirodė 1963 m.). Žinomiausia knyga – Mastering the Art of French Cooking, išleista 1961 m. 2009 m. Nora Ephron sukūrė filmą Julie ir Julia, kuriame Julią Child vaidina Meryl Streep (g. 1912 m.).
• 2005 m. – David Lange, Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas^[11] (g. 1942 m.).
• 2023 m. – Patricia Bredin, Anglijos aktorė ir dainininkė (g. 1934 m.).^[12]

Nuorodos