Rugpjūčio 24

Rugpjūčio 24 yra 236-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 237-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 129 dienos.

Informacija

Šventės

• Liberija – Vėliavos diena;
• Ukraina – Nepriklausomybės diena;
• Lietuva – Šv. Baltramiejus, Gandrų išskridimo diena;
• Vengrija – Nacionalinė diena;
• Kėdainiai – miesto gimtadienio diena.

Vardadieniai

Baltramiejus – Michalina – Viešvilas – Rasuolė – Alicija – Baltrus – Mykolė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1917 – Įkurtas Atskiras lietuvių batalionas Rusijos kariuomenės sudėtyje;
• 2001 – Įkurta Vilniaus teisės ir verslo kolegija Vilniuje.

Gimimo dienos

• 1710 m. – Adomas Abramavičius, pamokslininkas (m. 1753 m.).
• 1875 m. – Juozas Rimša, knygnešys, visuomenės veikėjas. Skulptoriaus Petro Rimšos brolis (m. 1970 m.).
• 1882 m. – Mykolas Biržiška, Lietuvos literatūros istorikas, nepriklausomybės akto signataras (m. 1962 m.).
• 1889 m.:
  • Izidorius Tamošaitis, Lietuvos kunigas, filosofas, visuomeninkas, spaudos darbuotojas, profesorius (m. 1943 m.).
  • Petras Lapelis, kunigas, visuomenės veikėjas (m. 1950 m.).
• 1890 m. – Pranas Kabaila, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, pedagogas (m. 1958 m.).
• 1907 m. – Eduardas Balčiūnas, muzikos mokytojas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius (m. 1975 m.).
• 1914 m. – Leonas Jasinskas, Lietuvos chemikas organikas, chemijos mokslų kandidatas (m. 1978 m.).
• 1916 m. – Milda Stenslerienė-Janušonytė, chorvedė ir kultūros veikėja.
• 1920 m. – Jurgis Kisnėrius, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras (m. 1986 m.).
• 1922 m. – Vytautas Jonas Nistelis, inžinierius architektas, poetas, vertėjas, eseistas (m. 1986 m.).
• 1927 m. – Stasys Jusionis, Lietuvos tapytojas.
• 1930 m. – Vytautas Valius, Lietuvos dailininkas, grafikas, tapytojas (m. 2004 m.).
• 1931 m. – Bronislovas Račiūnas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1935 m. – Arvydas Morkūnas, Lietuvos ir Šiaulių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1937 m. – Edvardas Stalmokas, tautodailininkas, tapytojas peizažistas, Lietuvos, Kretingos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1940 m. – Antanas Dambrauskas, Lietuvos teisininkas, socialinių mokslų daktaras (m. 1995 m.).
• 1945 m. – Juozas Rimkus, Lietuvos krepšininkas (m. 2021 m.).
• 1946 m.:
  • Algimantas Beinoravičius, inžinierius, socialinis darbuotojas, Lietuvos ir Šiaulių miesto profsąjungų ir politinis veikėjas.
  • Gediminas Motuza Matuzevičius, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras.
• 1949 m. – Albinas Slavinskis, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Emilijus Junevičius, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Petras Valutis, Lietuvos ir Jurbarko rajono savivaldybės sporto, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2020 m.).^[1]
• 1952 m.:
  • Bronius Paliulis, inžinierius, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kęstutis Balčikonis, Lietuvos dailininkas tekstilininkas.
  • Povilas Žagunis, Lietuvos ir Panevėžio rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Vaiva Radasta Vėbraitė-Vėbra, Lietuvos ir išeivijos visuomenės veikėja (m. 2008 m.).
• 1957 m.:
  • Arūnas Robertas Kaminskas, orkestro ir choro dirigentas.
  • Loreta Levinskaitė, choro dirigentė.
• 1959 m.:
  • Andrejus Baranovas, Lietuvos rusų literatūros tyrinėtojas, komparatyvistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras nuo 2002 m.
  • Audronijus Zulonas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m.:
  • Algis Norkūnas, teisininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjas.
  • Alina Jaskūnienė-Jablonskytė, Lietuvos ir Birštono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1966 m. – Aurelija Stancikienė, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė.
• 1967 m. – Gintaras Vilniškis, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m.:
  • Kęstutis Kapačinskas, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rita Abramavičienė, Šiaulių miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1975 m. – Mindaugas Žukauskas, Lietuvos krepšininkas. 1996–2006 metais žaidė Lietuvos nacionalinėje vyrų krepšinio rinktinėje, su kuria 1996 m. iškovojo olimpinių žaidynių bronzą, 2003 m. tapo Europos čempionu.

Mirtys

• 1921 m. – Adolfas Neimanas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, vertėjas.^[2] (g. 1845 m.).
• 1923 m. – Augustinas Baranauskas, knygnešys, tautinio judėjimo dalyvis (g. 1861 m.).
• 1944 m. – Vytautas Augustauskas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1884 m.).
• 1962 m. – Mykolas Biržiška, Lietuvos literatūros istorikas, nepriklausomybės akto signataras (g. 1882 m.).
• 1973 m. – Stasius (Stasys) Michelsonas, politinis veikėjas, istorikas, JAV lietuvių spaudos darbuotojas, kultūros veikėjas (g. 1881 m.).
• 1975 m. – Petras Juodelis, Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, literatūros kritikas (g. 1909 m.).
• 1998 m. – Sergej Pirožkov, inžinierius, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1958 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 79 – Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas. Vulkaniniuose pelenuose buvo palaidoti net keli miestai – Pompėja, Herkulaneumas, Stabija;
• 1499 – atrastas Marakaibo ežeras;
• 1572 – Baltramiejaus naktis: Prancūzijos karaliaus Karolio IX įsakymu prasidėjo hugenotų (prancūzų protestantų) skerdynės;
• 1796 – tarp Austrijos ir Prancūzijos įvyko Ambergo mūšis;
• 1847 – įteisinta Liberijos vėliava;
• 1912 – Aliaska tapo JAV dalimi;
• 1922 – įsteigta Adygėjos autonominė sritis;
• 1949 – pasirašyta sutartis, tapusi NATO pagrindu;
• 1991 – Michailas Gorbačiovas atsistatydino iš SSKP vadovo posto;
• 1990 – įteisinta dabartinė Ukrainos vėliava;
• 1991 – Ukraina paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos;
• 1995 – priimta Gruzijos Konstitucija;
• 1995 – išleisti Windows 95.

Gimimo dienos

• 1358 m.:
  • Henrikas III, Astūrijos princas, nuo 1388 m. rugsėjo mėn. iki 1390 m. spalio 9 d. Kastilijos ir Leono karalius, valdė nuo 1390 m. spalio 9 d. iki mirties (m. 1406 m.).
  • Jonas I, Kastilijos ir Leono karalius, valdė nuo 1379 m. gegužės 29 d. iki mirties (m. 1390 m.).
• 1484 m. – Bartolomé de las Casas, XVI a. ispanų dominikonų dvasininkas ir pirmasis nuolatinis Čiapo vyskupas (m. 1566 m.).
• 1864 m. – Richardas Jepsenas Detlefzenas, vokiečių architektas, architektūrologas (m. 1944 m.).
• 1865 m. – Ferdinandas I, 1914–1927 m. Rumunijos karalius (m. 1927 m.).
• 1892 m. – Liudvikas Bocianskis, lenkų pulkininkas, Vilniaus bei Poznanės vaivada. Aktyvus Vilniaus krašto okupacijos ir polonizacijos veikėjas (m. 1970 m.).
• 1899 m. – Chorchė Luisas Borchesas, Argentinos rašytojas, fantastinių novelių, esė, poemų autorius, literatūros kritikas, vertėjas (m. 1986 m.).
• 1902 m. – Fernand Braudel, Prancūzų istorikas, taip vadinamos, istoriografinės Analų mokyklos atstovas, vienas struktūralizmo pradininkų, Prancūzijos akademijos narys (m. 1985 m.).
• 1915 m. – James Tiptree, Jr., amerikiečių rašytojas^[3] (m. 1987 m.).
• 1922 m. – René Lévesque, kanadiečių politikas^[4] (m. 1987 m.).
• 1927 m. – Harry Max Markowitz, 1990 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[5].
• 1929 m. – Yasser Arafat, Palestinos išsivadavimo organizacijos „Al Fatah“ įkūrėjas bei vadovas (m. 2004 m.).
• 1935 m. – Lando Buzanka, italų teatro, televizijos ir kino aktorius, kurio aktyvi karjera truko daugiau kaip 60 metų (m. 2022 m.).
• 1945 m.:
  • Ken Hensley, klavišininkas (daugiausia grojantis Hammondo vargonais), gitaristas, vokalistas, dainų autorius ir garso įrašų prodiuseris, geriausiai žinomas kaip Uriah Heep narys praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje (m. 2020 m.).
  • Vincentas Kenedis MakMahonas, JAV profesionaliųjų imtynių propaguotojas, TV asmenybė bei sporto komentatorius.
• 1947 m. – Paulas Koelas, brazilų rašytojas.
• 1948 m. – Žanas Mišelis Žaras, prancūzų elektroninės muzikos kompozitorius.
• 1951 m. – Orsonas Skotas Kardas, JAV rašytojas, kritikas, rašantis įvairiais literatūros žanrais, tačiau žymiausi darbai iš mokslinės fantastikos.
• 1955 m. – Michael Dale „Mike“ Huckabee, JAV politikas, 1996–2007 m. Arkanzaso gubernatorius.
• 1963 m. – Hideo Kojima, kompiuterinių žaidimų dizaineris.
• 1965 m. – Reggie Miller, NBA krepšininkas. Prieš ateidamas į NBA jis tris sezonus žaidė NCAA lygoje, UCLA universitete.
• 1972 m. – Adrianas Ganelas, profesionalus angliškojo biliardo žaidėjas.
• 1974 m. – Michailas Micholapas, Latvijos futbolininkas, puolėjas.
• 1977 m. – Robert Enke, Vokietijos futbolininkas, žaidęs vartininko pozicijoje. (m. 2009 m.).
• 1982 m. – Chosė Bosingva da Silva, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Chelsea FC klubo gynėjas.
• 1988 m.:
  • Kristapas Zelčas, Latvijos ledo ritulio vartininkas. Nuo 2005 m. jis žaidžia Latvijos ledo ritulio lygos klube HK Riga 2000.
  • Rupert Alexander Grint, Anglijos aktorius, geriau žinomas dėl Ronio Vizlio vaidmens Hario Poterio filmuose.

Mirtys

• 1313 m. – Henrikas VII, 1288–1313 m. Liuksemburgo kunigaikštis, 1308–1313 m. Vokietijos karalius, 1312–1313 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius (g. 1275 m.).
• 1540 m. – Parmidžaninas, italų tapytojas ir vienas iš pirmųjų menininkų, pradėjusių maištauti prieš brandžiojo renesanso meno sampratą. Tikrasis vardas Francesco Maria Mazzola^[6] (g. 1503 m.).
• 1971 m. – Karlas Viljamas Blegenas, JAV archeologas (g. 1887 m.).
• 1976 m. – Louis Delvaux, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjas^[7][8] (g. 1895 m.).
• 1980 m. – Yootha Joyce, britų aktorė (g. 1927 m.).
• 1987 m. – Bajardas Rastinas, Jungtinių Valstijų pilietinių teisių aktyvistas, svarbus daugiausiai pilietinių teisių judėjimo užkuliuose. (g. 1912 m.).
• 1990 m. – Sergejus Dovlatovas, rusų rašytojas, disidentas (g. 1941 m.).

Nuorodos