Dešte Lutas

Dešte Lutas (pers. کویر لوت = Dasht-e Lut) – druskinga dykuma rytų Irane, Irano kalnyne. Užima apie 80 000 km² plotą, ilgis apie 550 km, didžiausias plotis 200 km. Šiaurėje palaipsniui pereina į Dešte Keviro dykumą. Būdingas aukštis 500–800 m. Paviršius gausiai išraižytas lėkštomis nenuotakiomis daubomis (aukštis 200–250 m), kuriose plyti druskožemiai ir takyrai. Šiaurėje yra 1000–2000 m aukščio kalnagūbrių (aukštis iki 2992 m, Naibando k.). Šiaurėje vyrauja akmeningoji ir skaldingoji dykuma, pietvakariuose – hamada, joje yra jardangų, Namakzaro druskopelkė. Pietuose ir rytuose driekiasi barchanai, įvairios kopos, santykinis aukštis iki 200 m (vienos aukščiausių pasaulyje).

Klimatas subtropinis, labai sausas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra 5-10 °C, liepos 28-30 °C. 2004–2005 m. NASA išmatuota Dešte Luto paviršiaus temperatūra siekė 70,7 °C. Per metus iškrenta apie 100 mm kritulių.

Oazių nedaug. Pietiniu Dešte Luto pakraščiu eina Teherano-Zahedano automobilių kelias^[1].

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Irane Šiaurės vakarų Nakše Džahano aikštė Isfahane (1979) · Tachte Soleimanas (2003) · Soltanija (2005) · Bistunas (2006) · Armėnų vienuolynų ansamblis Irane (Šv. Tado, Šv. Stepono vienuolynai, Šv. Dievo Motinos bažnyčia) (2008) · Tebrizo istorinis turgaus kompleksas (2010) · Šeicho Safi al Dino kapavietė Ardebilyje (2010) · Persiški sodai (Čehel Sotunas, Fino, Eramo ir kt.) (2011) · Gonbade Kavuso bokštas (2012) · Isfahano didžioji mečetė (2012) · Golestano rūmai (2013) · Hirkanijos miškai (2019) · Havramano/Uramanato kultūrinis kraštovaizdis (2021) Pietvakarių Čoga Zanbilis (1979) · Persepolis (1979) · Pasargadai (2004) · Šuštaro istorinė hidraulinė sistema (2009) · Sūzai (2015) · Meimando kultūrinis kraštovaizdis (2015) · Istorinis Jezdo miestas (2017) · Sasanidų archeologinis kraštovaizdis Farse (2018) · Hegmatanė (2024) Rytų Bamas ir jo kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Šahri Suchtė (2014) · Luto dykuma (2016) Visoje šalyje Persų kanatas (2016) · Transirano geležinkelis (2021) · Persų karavansarajus (2023) Nematerialusis Radifas Irano muzikoje (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradicinės kilimų rišimo technikos Kašane (2010) · Tradicinės kilimų rišimo technikos Farse (2010) · Tazijė, ritualinis dramos menas (2010) · Pahlavani ir zurchanehų ritualai (2010) · Bachšių muzika Chorasane (2010) · Nakalis, Irano draminis pasakojimas (2011) · Tradicinės iranietiškų lendžų laivų statybos ir navigacijos technikos Persijos įlankoje (2011) · Kališujano ritualai Mašhad Ardehalyje, Kašane (2012) · Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis šalimis) · Čoganas - žaidimas ant arklių, lydimas muzikos ir pasakojimų (2017) · Kemančos gamybos ir muzikavimo menas (2017, karu su Azerbaidžanu) · Dotaro gamybos ir muzikavimo menas (2019) · Piligriminės kelionės į Šv. Tado vienuolyną (2020, kartu su Armėnija) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Azerbaidžanu, Turkija ir Uzbekistanu) · Nacionalinė programa, skirta išsaugoti tradicinį kaligrafijos meną Irane' (2021) · Jalda (2022, kartu su Azerbaidžanu) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Ūdo gamyba ir grojimas juo (2022, kartu su Sirija) · Turkmėnų stiliaus siuvinėjimo menas (2022, kartu su Turkmėnija) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Azerbaidžanu, Tadžikija, Uzbekija) · Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Azerbaidžanu, Uzbekija) · Sadeh/Sada šventė (2023, kartu su Tadžikija) · Rebabo gamybos ir atlikimo menas (2024, kartu su Afganistanu, Tadžikija, Uzbekija) · Mehregano ceremonija (2024, kartu su Tadžikija)