Dešte Lutas (pers.کویر لوت = Dasht-e Lut) – druskinga dykuma rytų Irane, Irano kalnyne. Užima apie 80 000 km² plotą, ilgis apie 550 km, didžiausias plotis 200 km. Šiaurėje palaipsniui pereina į Dešte Keviro dykumą. Būdingas aukštis 500–800 m. Paviršius gausiai išraižytas lėkštomis nenuotakiomis daubomis (aukštis 200–250 m), kuriose plyti druskožemiai ir takyrai. Šiaurėje yra 1000–2000 m aukščio kalnagūbrių (aukštis iki 2992 m, Naibando k.). Šiaurėje vyrauja akmeningoji ir skaldingoji dykuma, pietvakariuose – hamada, joje yra jardangų, Namakzaro druskopelkė. Pietuose ir rytuose driekiasi barchanai, įvairios kopos, santykinis aukštis iki 200 m (vienos aukščiausių pasaulyje).
Klimatas subtropinis, labai sausas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra 5-10 °C, liepos 28-30 °C. 2004–2005 m. NASA išmatuota Dešte Luto paviršiaus temperatūra siekė 70,7 °C. Per metus iškrenta apie 100 mm kritulių.
Oazių nedaug. Pietiniu Dešte Luto pakraščiu eina Teherano-Zahedano automobilių kelias[1].
Šaltiniai
↑Dešte Lutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Radifas Irano muzikoje (2009) ·Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradicinės kilimų rišimo technikos Kašane (2010) · Tradicinės kilimų rišimo technikos Farse (2010) · Tazijė, ritualinis dramos menas (2010) · Pahlavani ir zurchanehų ritualai (2010) · Bachšių muzika Chorasane (2010) ·Nakalis, Irano draminis pasakojimas (2011) ·Tradicinės iranietiškų lendžų laivų statybos ir navigacijos technikos Persijos įlankoje (2011) · Kališujano ritualai Mašhad Ardehalyje, Kašane (2012) ·Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis šalimis) ·Čoganas - žaidimas ant arklių, lydimas muzikos ir pasakojimų (2017) ·Kemančos gamybos ir muzikavimo menas (2017, karu su Azerbaidžanu) · Dotaro gamybos ir muzikavimo menas (2019) ·Piligriminės kelionės į Šv. Tado vienuolyną (2020, kartu su Armėnija) ·Miniatiūros menas (2020, kartu su Azerbaidžanu, Turkija ir Uzbekistanu) ·Nacionalinė programa, skirta išsaugoti tradicinį kaligrafijos meną Irane' (2021) · Jalda (2022, kartu su Azerbaidžanu) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) ·Ūdo gamyba ir grojimas juo (2022, kartu su Sirija) · Turkmėnų stiliaus siuvinėjimo menas (2022, kartu su Turkmėnija) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Azerbaidžanu, Tadžikija, Uzbekija) ·Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Azerbaidžanu, Uzbekija) · Sadeh/Sada šventė (2023, kartu su Tadžikija) ·Rebabo gamybos ir atlikimo menas (2024, kartu su Afganistanu, Tadžikija, Uzbekija) · Mehregano ceremonija (2024, kartu su Tadžikija)