Viduriniai Rytai
- Šis straipsnis apie geopolitinį regioną. Apie panašų geografinį regioną skaitykite straipsnyje Artimieji Rytai.
Viduriniai Rytai | |
Plotas | 7 207 575 km2 |
---|---|
Gyventojų | 371 mln. (2010)[1] |
Valstybės | JT valstybės narės (16)
JT valstybė stebėtoja (1)
|
Kalbos | |
Laiko juostos | UTC+2, UTC+3, UTC+3:30, UTC+4, UTC+4:30 |
Didžiausi miestai |
Viduriniai Rytai (arab. الشرق الأوسط = aš-Šarq al-ʾAwsaṭ, hebr. המזרח התיכון = ha-Mizrákh ha-Tikhón, kurd. Rojhilata Navîn, pers. خاورمیانه = Xâvar-e-Miyâne, turk. Orta Doğu) – Azijos geopolitinis regionas, apimantis Arabijos pusiasalį, Levantą, Turkiją, Egiptą, Iraną ir Iraką. Regiono pagrindą sudaro teritorija tarp Viduržemio jūros ir Persijos įlankos, taip pat Anatolijos, Arabijos ir Sinajaus pusiasaliai. Viduriniai Rytai apima Vakarų Aziją (be Užkaukazės), visą Egiptą (ne tik Sinajų) ir visą Turkiją (kartu su Rytų Trakija).[2]
Vidurinių Rytų terminas Vakarų Europoje ir JAV išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Iki tol regionas buvo vadinamas Artimaisiais Rytais (priešpriešinant su Tolimaisiais Rytais).[2] Vidurinių Rytų terminas ėmė kelti painiavą ir imtas laikyti pernelyg eurocentrišku.[3][4]
Senovėje Viduriniuose Rytuose iškilo pirmieji pasaulio miestai ir gimė trys didžiosios religijos – judaizmas, krikščionybė ir islamas.[5] Dauguma gyventojų musulmonai, labiausiai paplitusi kalba – arabų. Pastarąjį dešimtmetį regione nesibaigia alinantys karai ir konfliktai. XX a. viduryje palei Persijos įlanką buvo atrasti naftos telkiniai. Viduriniai Rytai – svarbiausias pasaulyje naftos gavybos ir eksporto regionas.[2]
Valstybės Viduriniuose Rytuose
Viduriniams Rytams priskiriamos valstybės:
Herbas | Vėliava | Valstybė | Plotas (km2) |
Gyventojų (2021) |
Tankis (žm./km2) |
Sostinė | Oficialios kalbos |
---|---|---|---|---|---|---|---|
Bahreinas | 780 | 1 501 635 | 1 925 | Menama | Arabų | ||
Kipras | 9 250 | 888 005 | 96 | Nikosija | Graikų, turkų | ||
Egiptas | 1 010 407 | 102 678 136 | 102 | Kairas | Arabų | ||
Iranas | 1 648 195 | 85 022 548 | 52 | Teheranas | Persų | ||
Irakas | 438 317 | 41 190 700 | 82,7 | Bagdadas | Arabų, kurdų | ||
Izraelis | 20 770 | 9 443 420 | 455 | Jeruzalė[a] | Hebrajų | ||
Jordanija | 92 300 | 11 098 276 | 120 | Amanas | Arabų | ||
Kuveitas | 17 820 | 4 670 713 | 262 | Kuveitas | Arabų | ||
Libanas | 10 452 | 6 769 000 | 648 | Beirutas | Arabų | ||
Omanas | 309 500 | 4 520 471 | 21 | Maskatas | Arabų | ||
Palestina | 6 220 | 5 227 193 | 840 | Ramala[a] | Arabų | ||
Kataras | 11 437 | 2 799 202 | 245 | Doha | Arabų | ||
Saudo Arabija | 2 149 690 | 35 013 414 | 16 | Rijadas | Arabų | ||
Sirija | 185 180 | 18 276 000 | 99 | Damaskas | Arabų | ||
Turkija | 783 562 | 83 614 362 | 107 | Ankara | Turkų | ||
Jungtiniai Arabų Emyratai | 82 880 | 9 503 738 | 115 | Abu Dabis | Arabų | ||
Jemenas | 527 970 | 30 491 000 | 58 | Sana | Arabų |
Naftos gavyba
Daugiau kaip 65 % pasaulio naftos priklauso Viduriniams rytams; regione išsiurbiama trečdalis naftos, per dieną išgaunamos pasaulyje. Prieš tai atsilikę Viduriniai rytai iš naftos suklestėjo, išaugo tarptautinis regiono vaidmuo ir jo įtaka pasaulio reikalams.
Naftos gavyba Viduriniuose Rytuose:
- Jemenas ir Bahreinas: 1,3 %
- Irakas: 2,5 %
- Kataras: 2,6 %
- Omanas: 4 %
- Kuveitas: 10,5 %
- JAE (Jungtiniai Arabų Emyratai): 13 %
- Iranas: 19,5 %
- Saudo Arabija: 46,6 %
Geografija
Išskyrus derlingus plotus Tigro ir Eufrato slėniuose, pajūryje ir retose oazėse, kone visi Viduriniai Rytai – tai įkaitusios akmenų arba smėlio dykros, tarp jų ir plati Ar Rub al Chali smėlynų dykuma. Dalį Vidurinių Rytų užima akmeningos plynės: didžiulis karštis, sausvėjai ir retkarčiais užeinančios liūtys su audra paliko plikas uolienas. Dauguma dykumų plotų negyvenami dėl vandens stygiaus.
Viduriniai Rytai turi sparčiausiai pasaulyje augančių didmiesčių. Taip yra dėl milžiniškų turtų, kuriuos atnešė nafta, ir gyventojų skaičiaus didėjimo. Miestai statomi Vakarų pavyzdžiu: juose pilna gyvenamųjų ir firmų dangoraižių iš stiklo, plieno ir betono.
- Ilgiausia upė Viduriniuose Rytuose: Eufratas (Irakas, Sirija) – 2815 km.
- Aukščiausias taškas: Demavendo ugnikalnis (Iranas) – 5671 m.
- Didžiausias pasaulyje naftos telkinys: Gavaras (Saudo Arabija) – 8400 km².
Karai
Pastarąjį dešimtmetį Viduriniuose Rytuose per nesibaigiančius karus žuvo tūkstančiai žmonių. 1980 m. užsitęsę sienos konfliktai ir konkurencija tarp Irano ir Irako prasiveržė karu, kuris baigėsi 1988 m. 1990 m. prasidėjo Persijos įlankos karas: Irakas užpuolė Kuveitą; turėjo įsikišti tarptautinės pajėgos, vadovaujamos JAV. Daugelis Vidurinių Rytų šalių palyginti jaunos, susikūrusios XX a., regioną pasidalijus Vakarų valdovams. Dėl šio dirbtinio padalijimo, dažnai napakankamai apibrėžto, kilo daugybė konfliktų, ypač tarp tarp Irako ir jo kaimynų.
Islamas
Islamas kilo Viduriniuose Rytuose VI a. ir tebėra vyraujanti regiono religija. musulmonai, islamo išpažinėjai, tiki vieną Dievą, Alachą, ir jo pranašą Mahometą. Mahometas gimė Mekoje, kuri yra dabartinėje Saudo Arabijoje.
Galerija
-
Abu Dabis – Jungtiniai Arabų Emyratai
-
Amanas – Jordanija
-
Ankara – Turkija
-
Bagdadas – Irakas
-
Beirutas – Libanas
-
Kairas – Egiptas
-
Damaskas – Sirija
-
Doha – Kataras
-
Dubajus – Jungtiniai Arabų Emyratai
-
Stambulas – Turkija
-
Jeruzalė – Izraelis
-
Kuveitas (miestas) – Kuveitas
-
Manama – Bahreinas
-
Muskatas – Omanas
-
Nikosija – Kipras
-
Ramala – Palestina
-
Sana – Jemenas
-
Teheranas – Iranas
-
Tel Avivas – Izraelis
Pastabos
- ↑ 1,0 1,1 Izraelis yra paskelbęs Jeruzalę savo nedaloma sostine, tačiau didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to nepripažįsta. Ramala – faktinė Palestinos sostinė. Rytų Jeruzalė, paskelbta sostinė, nėra plačiai pripažįstama.
Šaltiniai
- ↑ Population 1971–2010 (pdf Archyvuota kopija 6 January 2012 iš Wayback Machine projekto. p. 89) IEA (OECD/ World Bank) (original population ref OECD/ World Bank e.g. in IEA Key World Energy Statistics 2010 p. 57)
- ↑ 2,0 2,1 2,2 „Viduriniai Rytai“. www
.vle .lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-08-23. {cite web}
: Išorinė nuoroda parametre
(pagalba)|website=
- ↑ Khraish, Louay (16 July 2021). „Don't Call Me Middle Eastern“. Raseef 22.
- ↑ Hanafi, Hassan (1998). „The Middle East, in whose world? (Primary Reflections)“. Oslo: Nordic Society for Middle Eastern Studies (The fourth Nordic conference on Middle Eastern Studies: The Middle East in globalizing world Oslo, 13–16 August 1998). Suarchyvuotas originalas 8 October 2006.
- ↑ MacQueen, Benjamin (2013). An Introduction to Middle East Politics: Continuity, Change, Conflict and Co-operation. SAGE. p. 5. ISBN 978-1446289761. „The Middle East is the cradle of the three monotheistic faiths of Judaism, Christianity and Islam.“
|