Viduriniai Rytai

Šis straipsnis apie geopolitinį regioną. Apie panašų geografinį regioną skaitykite straipsnyje Artimieji Rytai.

Viduriniai Rytai

Plotas	7 207 575 km²
Gyventojų	371 mln. (2010)^[1]
Valstybės	JT valstybės narės (16) Bahreinas Kipras Egiptas Iranas Irakas Izraelis Jordanija Kuveitas Libanas Omanas Kataras Saudo Arabija Sirija Turkija Jungtiniai Arabų Emyratai Jemenas JT valstybė stebėtoja (1) Palestina Ginčytinas statusas (1) Šiaurės Kipras
Kalbos	60 kalbų Oficialios kalbos Arabų Anglų Graikų Hebrajų Kurdų Persų Turkų
Laiko juostos	UTC+2, UTC+3, UTC+3:30, UTC+4, UTC+4:30
Didžiausi miestai	10 didžiausių miestų Stambulas Kairas Teheranas Bagdadas Rijadas Ankara Aleksandrija Izmiras Džida Amanas

Viduriniai Rytai (arab. الشرق الأوسط = aš-Šarq al-ʾAwsaṭ, hebr. ‏המזרח התיכון‏‎ = ha-Mizrákh ha-Tikhón, kurd. Rojhilata Navîn, pers. خاورمیانه = Xâvar-e-Miyâne, turk. Orta Doğu) – Azijos geopolitinis regionas, apimantis Arabijos pusiasalį, Levantą, Turkiją, Egiptą, Iraną ir Iraką. Regiono pagrindą sudaro teritorija tarp Viduržemio jūros ir Persijos įlankos, taip pat Anatolijos, Arabijos ir Sinajaus pusiasaliai. Viduriniai Rytai apima Vakarų Aziją (be Užkaukazės), visą Egiptą (ne tik Sinajų) ir visą Turkiją (kartu su Rytų Trakija).^[2]

Vidurinių Rytų terminas Vakarų Europoje ir JAV išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Iki tol regionas buvo vadinamas Artimaisiais Rytais (priešpriešinant su Tolimaisiais Rytais).^[2] Vidurinių Rytų terminas ėmė kelti painiavą ir imtas laikyti pernelyg eurocentrišku.^[3]^[4]

Senovėje Viduriniuose Rytuose iškilo pirmieji pasaulio miestai ir gimė trys didžiosios religijos – judaizmas, krikščionybė ir islamas.^[5] Dauguma gyventojų musulmonai, labiausiai paplitusi kalba – arabų. Pastarąjį dešimtmetį regione nesibaigia alinantys karai ir konfliktai. XX a. viduryje palei Persijos įlanką buvo atrasti naftos telkiniai. Viduriniai Rytai – svarbiausias pasaulyje naftos gavybos ir eksporto regionas.^[2]

Valstybės Viduriniuose Rytuose

Viduriniams Rytams priskiriamos valstybės:

Valstybė	Plotas (km²)	Gyventojų (2021)	Tankis (žm./km²)	Sostinė	Oficialios kalbos
Bahreinas	780	1 501 635	1 925	Menama	Arabų
Kipras	9 250	888 005	96	Nikosija	Graikų, turkų
Egiptas	1 010 407	102 678 136	102	Kairas	Arabų
Iranas	1 648 195	85 022 548	52	Teheranas	Persų
Irakas	438 317	41 190 700	82,7	Bagdadas	Arabų, kurdų
Izraelis	20 770	9 443 420	455	Jeruzalė^[a]	Hebrajų
Jordanija	92 300	11 098 276	120	Amanas	Arabų
Kuveitas	17 820	4 670 713	262	Kuveitas	Arabų
Libanas	10 452	6 769 000	648	Beirutas	Arabų
Omanas	309 500	4 520 471	21	Maskatas	Arabų
Palestina	6 220	5 227 193	840	Ramala^[a]	Arabų
Kataras	11 437	2 799 202	245	Doha	Arabų
Saudo Arabija	2 149 690	35 013 414	16	Rijadas	Arabų
Sirija	185 180	18 276 000	99	Damaskas	Arabų
Turkija	783 562	83 614 362	107	Ankara	Turkų
Jungtiniai Arabų Emyratai	82 880	9 503 738	115	Abu Dabis	Arabų
Jemenas	527 970	30 491 000	58	Sana	Arabų

Naftos gavyba

Daugiau kaip 65 % pasaulio naftos priklauso Viduriniams rytams; regione išsiurbiama trečdalis naftos, per dieną išgaunamos pasaulyje. Prieš tai atsilikę Viduriniai rytai iš naftos suklestėjo, išaugo tarptautinis regiono vaidmuo ir jo įtaka pasaulio reikalams.

Naftos gavyba Viduriniuose Rytuose:

Jemenas ir Bahreinas: 1,3 %
Irakas: 2,5 %
Kataras: 2,6 %
Omanas: 4 %
Kuveitas: 10,5 %
JAE (Jungtiniai Arabų Emyratai): 13 %
Iranas: 19,5 %
Saudo Arabija: 46,6 %

Geografija

Išskyrus derlingus plotus Tigro ir Eufrato slėniuose, pajūryje ir retose oazėse, kone visi Viduriniai Rytai – tai įkaitusios akmenų arba smėlio dykros, tarp jų ir plati Ar Rub al Chali smėlynų dykuma. Dalį Vidurinių Rytų užima akmeningos plynės: didžiulis karštis, sausvėjai ir retkarčiais užeinančios liūtys su audra paliko plikas uolienas. Dauguma dykumų plotų negyvenami dėl vandens stygiaus.

Viduriniuose Rytuose didelę teritorijos dalį užima dykumos.

Viduriniai Rytai turi sparčiausiai pasaulyje augančių didmiesčių. Taip yra dėl milžiniškų turtų, kuriuos atnešė nafta, ir gyventojų skaičiaus didėjimo. Miestai statomi Vakarų pavyzdžiu: juose pilna gyvenamųjų ir firmų dangoraižių iš stiklo, plieno ir betono.

Ilgiausia upė Viduriniuose Rytuose: Eufratas (Irakas, Sirija) – 2815 km.
Aukščiausias taškas: Demavendo ugnikalnis (Iranas) – 5671 m.
Didžiausias pasaulyje naftos telkinys: Gavaras (Saudo Arabija) – 8400 km².

Karai

Pastarąjį dešimtmetį Viduriniuose Rytuose per nesibaigiančius karus žuvo tūkstančiai žmonių. 1980 m. užsitęsę sienos konfliktai ir konkurencija tarp Irano ir Irako prasiveržė karu, kuris baigėsi 1988 m. 1990 m. prasidėjo Persijos įlankos karas: Irakas užpuolė Kuveitą; turėjo įsikišti tarptautinės pajėgos, vadovaujamos JAV. Daugelis Vidurinių Rytų šalių palyginti jaunos, susikūrusios XX a., regioną pasidalijus Vakarų valdovams. Dėl šio dirbtinio padalijimo, dažnai napakankamai apibrėžto, kilo daugybė konfliktų, ypač tarp tarp Irako ir jo kaimynų.

Islamas

Islamas kilo Viduriniuose Rytuose VI a. ir tebėra vyraujanti regiono religija. musulmonai, islamo išpažinėjai, tiki vieną Dievą, Alachą, ir jo pranašą Mahometą. Mahometas gimė Mekoje, kuri yra dabartinėje Saudo Arabijoje.

Galerija

Abu Dabis – Jungtiniai Arabų Emyratai
Amanas – Jordanija
Ankara – Turkija
Bagdadas – Irakas
Beirutas – Libanas
Kairas – Egiptas
Damaskas – Sirija
Doha – Kataras
Dubajus – Jungtiniai Arabų Emyratai
Stambulas – Turkija
Jeruzalė – Izraelis
Kuveitas (miestas) – Kuveitas
Manama – Bahreinas
Muskatas – Omanas
Nikosija – Kipras
Ramala – Palestina
Sana – Jemenas
Teheranas – Iranas
Tel Avivas – Izraelis

Pastabos

↑ ^1,0 ^1,1 Izraelis yra paskelbęs Jeruzalę savo nedaloma sostine, tačiau didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to nepripažįsta. Ramala – faktinė Palestinos sostinė. Rytų Jeruzalė, paskelbta sostinė, nėra plačiai pripažįstama.

Šaltiniai

↑ Population 1971–2010 (pdf Archyvuota kopija 6 January 2012 iš Wayback Machine projekto. p. 89) IEA (OECD/ World Bank) (original population ref OECD/ World Bank e.g. in IEA Key World Energy Statistics 2010 p. 57)
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 „Viduriniai Rytai“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-08-23. {cite web}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)
↑ Khraish, Louay (16 July 2021). „Don't Call Me Middle Eastern“. Raseef 22.
↑ Hanafi, Hassan (1998). „The Middle East, in whose world? (Primary Reflections)“. Oslo: Nordic Society for Middle Eastern Studies (The fourth Nordic conference on Middle Eastern Studies: The Middle East in globalizing world Oslo, 13–16 August 1998). Suarchyvuotas originalas 8 October 2006.
↑ MacQueen, Benjamin (2013). An Introduction to Middle East Politics: Continuity, Change, Conflict and Co-operation. SAGE. p. 5. ISBN 978-1446289761. „The Middle East is the cradle of the three monotheistic faiths of Judaism, Christianity and Islam.“

Vikiteka: Viduriniai Rytai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[Jeruzalė-6] 1,0 ^1,1 Izraelis yra paskelbęs Jeruzalę savo nedaloma sostine, tačiau didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to nepripažįsta. Ramala – faktinė Palestinos sostinė. Rytų Jeruzalė, paskelbta sostinė, nėra plačiai pripažįstama.

[1] Population 1971–2010 (pdf Archyvuota kopija 6 January 2012 iš Wayback Machine projekto. p. 89) IEA (OECD/ World Bank) (original population ref OECD/ World Bank e.g. in IEA Key World Energy Statistics 2010 p. 57)

[VLE-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 „Viduriniai Rytai“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-08-23. {cite web}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)

[dont-3] Khraish, Louay (16 July 2021). „Don't Call Me Middle Eastern“. Raseef 22.

[hanafi-4] Hanafi, Hassan (1998). „The Middle East, in whose world? (Primary Reflections)“. Oslo: Nordic Society for Middle Eastern Studies (The fourth Nordic conference on Middle Eastern Studies: The Middle East in globalizing world Oslo, 13–16 August 1998). Suarchyvuotas originalas 8 October 2006.

[5] MacQueen, Benjamin (2013). An Introduction to Middle East Politics: Continuity, Change, Conflict and Co-operation. SAGE. p. 5. ISBN 978-1446289761. „The Middle East is the cradle of the three monotheistic faiths of Judaism, Christianity and Islam.“

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[a]