Rugsėjo 6

Rugsėjo 6 yra 249-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 250-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 116 dienų.

Informacija

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Beata – Faustas – Vaištautas – Tautenė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1503 – pradėta statyti Vilniaus gynybinė siena;
• 1991 – TSRS pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę.

Gimimo dienos

• 1880 m. – Leonas Konstantinas Radvila, Prancūzijos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1927 m.).
• 1888 m. – Vladimiras Dubeneckis, Lietuvos architektas, dailininkas, pedagogas, profesorius. Vienas moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, tautinio stiliaus propaguotojas (m. 1932 m.).
• 1896 m. – Mikas Rėklaitis, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, generolas pulkininkas (m. 1976 m.).
• 1907 m.:
  • Jonas Nabažas, Lietuvos kompozitorius, pedagogas (m. 2002 m.).
  • Leonas Katinas, Lietuvos tapytojas (m. 1984 m.).
• 1920 m. – Paulius Širvys, Lietuvos poetas (m. 1979 m.).
• 1926 m. – Petras Algimantas Lazauskas, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1929 m. – Edvardas Gudavičius, istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras (m. 2020 m.).
• 1938 m.:
  • Nijolė Angelė Baužytė, Lietuvos TV žurnalistė.
  • Vidutis Pranciškus Kamaitis, Lietuvos inžinierius, technologijos mokslų daktaras, tarptautinės klasės šokėjas.
• 1940 m. – Juozas Meidus, Lietuvos karininkas, pulkininkas.
• 1941 m. – Juozas Dzidolikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
• 1945 m. – Vaclovas Tričys, chemikas, ekologas, pedagogas, Šiaulių miesto mokslo, politinis ir visuomenės veikėjas, profesorius.
• 1946 m. – Laimutis Gudinavičius, Lietuvos kino operatorius, režisierius, filmų ir televizijos laidų kūrėjas.
• 1948 m. – Irena Andriukaitienė, lietuvių kalbos filologė, politikė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.
• 1950 m.:
  • Romualdas Baniulis, pedagogas, Zarasų rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Virginija Apanavičienė-Kligytė, Lietuvos muzikologė.
• 1956 m. – Vita Andrulienė-Šikšnytė, Lietuvos dailininkė restauratorė.
• 1962 m. – Ramutė Didvalienė, pedagogė, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinė veikėja.
• 1964 m. – Roma Baristaitė, Lietuvos istorikė, paminklotvarkininkė, muziejininkė, gidė.
• 1965 m. – Kęstutis Jezepčikas, Lietuvos ir Druskininkų sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Albert Albertjan, gydytojas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Gintaras Noreika, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m. – Saulius Mikalajūnas, Lietuvos futbolininkas saugas, žaidęs šalies rinktinėje ir baigęs karjerą 2003 metais.
• 1985 m. – Tadas Kijanskas, Lietuvos futbolininkas, atstovaujantis Jagiellonia Bialystok klubui. Per savo karjerą Kijanskas žaidė Kauno Jėgerių, Šilutės, FBK Kauno ir Vilniaus Vėtros ekipose. 2009 m. sezone Kijanskas A lygos varžybose pelnė 11 įvarčių ir rezultatyviausių žaidėjų sąraše pasidalino 2-4 vietas. 2010 m. birželio 4 d. pasirašė trejų metų kontraktą su Jagiellonia Bialystok klubu.^[1].
• 1986 m. – Mantas Kalnietis, Lietuvos krepšininkas.

Mirtys

• 1846 m. – Liudvikas Augustas Pliateris, Abiejų Tautų Respublikos, vėliau Varšuvos kunigaikštystės politinis ir visuomenės veikėjas, Lenkijos miškininkystės organizatorius, kilęs iš garsios Pliaterių giminės (g. 1775 m.).
• 1969 m. – Aleksandras Kutkus, Lietuvos dainininkas (tenoras) (g. 1899 m.).
• 1973 m. – Petras Tarutis, vienas iš lietuvių profesionaliojo cirko pradininkų (g. 1902 m.).
• 1980 m. – Jurgis Balčiūnas, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas (g. 1906 m.).
• 1987 m. – Adolfas Raulinaitis, pedagogas, kalbininkas, poetas, dramaturgas, istorikas, visuomenės veikėjas (g. 1903 m.).
• 1989 m.:
  • Jokūbas Dagys-Jokymas, Lietuvos skulptorius, tapytojas, poetas (g. 1905 m.).
  • Pranė Jokimaitienė-Aukštikalnytė, Lietuvos tautosakininke, poetė, filologijos mokslų kandidatė (g. 1922 m.).
• 1996 m. – Kastytis Vincentas Girdauskas, Lietuvos automobilininkas (g. 1943 m.).
• 2004 m. – Vladas Šimkus, lietuvių rašytojas, vertėjas (g. 1936 m.).
• 2018 m. – Vladas Kalvaitis, lietuvių rašytojas, poetas, prozininkas ir satyrikas (g. 1929 m.).
• 2021 m. – Aleksandras Šepkus, lietuvių juvelyras (g. 1954 m.).^[2]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

(kol kas nėra)

Gimimo dienos

• 1766 m. – Džonas Daltonas, žymus anglų chemikas, meteorologas ir fizikas. Labiausiai išgarsėjo išvystydamas atomo teoriją ir nustatęs regėjimo sutrikimą, kuriam būdingas spalvų neskyrimas (arba sutrikęs skyrimas) (m. 1844 m.).
• 1808 m. – Abdelkaderas, alžyriečių pasipriešinimo prancūzų kolonijinėms pajėgoms lyderis (m. 1883 m.).^[3]
• 1809 m. – Bruno Bauer, vokiečių teologas, filosofas ir istorikas (m. 1882 m.).
• 1860 m. – Džeinė Adams, sociologė, socialinė darbuotoja, JAV socialreformizmo teoretikė (m. 1935 m.).
• 1876 m. – John James Richard Macleod, 1923 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (m. 1935 m.).
• 1906 m. – Luis Federico Leloir, Argentinos biochemikas, 1970 m. apdovanotas Nobelio chemijos premija (m. 1987 m.).
• 1909 m. – Piotras Ivanovičius Ivašutinas, rusų karinis žvalgybininkas bei kontržvalgybininkas, lakūnas, ilgametis GRU vadovas, armijos generolas (1971 m.), Sovietų Sąjungos Didvyris (1985 m.) (m. 2002 m.).
• 1939 m. – Susumu Tonegawa, 1987 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4].
• 1943 m.:
  • Ilmaras Blumbergas, latvių scenografas, grafikas.
  • Richard John Roberts, 1993 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4].
  • Rodžeris Vatersas, anglų roko dainininkas, bosistas, gitaristas, dainų kūrėjas ir prodiuseris. Geriausiai žinomas kaip grupės Pink Floyd narys (1965–1985 m.).
• 1957 m. – Žozė Sokratešas, Sanitarijos inžinierius, Portugalijos politinis veikėjas.
• 1973 m.:
  • Karlas Kudičinis, Italijos futbolo vartininkas, atstovaujantis Tottenham Hotspur klubui.
  • Jurijus Šatunovas, Rusijos dainininkas, dainų autorius (m. 2022 m.).
• 1974 m. – Timotis Henris „Timas“ Henmanas, buvęs profesionalus Anglijos tenisininkas.
• 1980 m.:
  • Joseph Ikpo Yobo, futbolininkas, Nigerijos rinktinės ir Everton klubo gynėjas.
  • Kerry Katona, anglų TV laidų vedėja ir buvusi POP žvaigždė (grojo Atomic Kitten).
  • Samuel Peter, boksininkas.
• 1983 m. – Aoife Hoey, Airijos bobslėjaus sportininkė ir trišuolininkė. 2010 m. žiemos olimpinių žaidynių Airijos vėliavnešė.

Mirtys

• 1907 m. – René François Armand Prudhomme, prancūzų poetas ir eseistas, pirmosios Nobelio literatūros premijos laureatas 1901 m (g. 1839 m.).
• 1932 m. – Emilis Frijantas, Prancūzijos tapytojas. Frijanto paveikslai buvo eksponuojami Paryžiaus dailės renginiuose. Nutapė portretų, natiurmortų ir peizažų. Frijantas buvo Prancūzijos instituto narys ir buvo Prancūzijos Garbės legiono kavalierius.^[5] (g. 1863 m.).
• 1966 m. – Hendrikas Frenšas Verhuerdas, Pietų Afrikos Respublikos – politikas, etninis olandas. Tautybių ministras, vėliau ministras pirmininkas. Išstojo iš Britų sandraugos ir paskelbė PAR respublika. Išleido Bantu mokslo aktą, pagal kurį negrų gyvenamose teritorijose buvo imtos steigti mokyklos (iki tol ten vietinius mokė tik misionieriai). Verhuerdas buvo nužudytas. Vis dėlto PAR negrų P. Verhuerdas nėra mėgstamas, siejamas su apartheido režimu, kuris buvo ir jo valdymo metu. Po režimo nutraukimo negrams atėjus į valdžią, Verhuerdo vardas naikintas iš objektų vardyno (jo garbei anksčiau buvo pavadintas Port Elizabeto oro uostas) (g. 1901 m.).
• 1998 m. – Akira Kurosava, japonų kino režisierius, filmų prodiuseris, scenaristas. Režisierius įvertintas tokiais svarbiais apdovanojimais, kaip Oskaru už gyvenimo pasiekimus ir Légion d'honneur (g. 1910 m.).
• 2007 m. – Lučianas Pavarotis, italų tenoras, operos dainininkas, dalyvavęs ir kitų muzikinių žanrų projektuose. Taip pat žinomas kaip humanitarinės pagalbos aktyvistas, gavęs medalį iš JT Vyriausiojo Pabėgėlių Komisariato už veiklą pabėgėlių reikalų srityje (g. 1935 m.).
• 2021 m. – Žanas Polis Belmondo, vienas žinomiausių visų laikų prancūzų kino aktorių, prisidėjęs prie Prancūzų naujosios bangos meno judėjimo (g. 1933 m.).

Nuorodos